Dyzelino akcizų pakėlimo išvengti nepavyks

Seimo rinkimus laimėjusiems politikams greičiausiai nepavyks tesėti pažado nuo kitų metų nedidinti dyzelino akcizų. Dėl to dar labiau pakilusi šių degalų kaina užkraus sunkesnę naštą verslui ir gyventojams.

Socialdemokratų partijos lyderis A.Butkevičius po Seimo rinkimų žadėjo siekti, kad kitąmet dyzelino akcizas nedidėtų. “Stengsimės, kad dyzelino akcizas nebūtų didinamas. Kalbėsime, neignoruosime ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, bet stengsimės, kad dyzelinui taikomas akcizas nebūtų didinamas, gal derybos kokios įvyks, jei tai bus įmanoma”, – iškart po rinkimų per spaudos konferenciją sakė A.Butkevičius.

“Lietuvos žinių” duomenimis, Lietuva beveik neturi galimybių nedidinti akcizo. Tai daryti verčia Lietuvos įsipareigojimai ES ir Europos Tarybos direktyva. Be to, dyzelino akcizas mūsų šalyje dabar mažiausias iš visų 27 ES šalių.

Atidėjimas nenumatytas

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas LŽ patvirtino, kad ES direktyva dėl energijos apmokestinimo nustato minimalius ES lygmens dyzelino akcizo tarifus. Tačiau ES šalys gali taikyti didesnius tarifus ir daugelis jų tai daro.

“Šiuo metu Lietuvoje dyzelino akcizo tarifas yra mažesnis už minimalų bendrą ES tarifą. Dėl tokio tarifo taikymo Lietuvos stojimo į ES sutartyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2013 m. sausio 1 dieną. Tad Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos taikyti minimalų dyzelino akcizo tarifą. Visų ES narių ratifikuota stojimo sutartis, be minėto pereinamojo laikotarpio, nenumato minimalaus tarifo taikymo atidėjimo. Įsipareigojimų nevykdymo atveju EK galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Precedentų dėl įsipareigojimų nesilaikymo nustatant minimalų akcizo tarifą dyzelinui nėra buvę”, – tvirtino G.Sudikas.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽ patvirtino, kad Lietuvai nesilaikant direktyvos nuostatų EK gali pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl finansinių sankcijų taikymo.

Europos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. priimta direktyva (ją Lietuva įsipareigojo vykdyti Stojimo sutartimi) leido dešimčiai naujų ES narių laikinai taikyti mažesnį kai kurių energijos išteklių apmokestinimo tarifą, nes 2003 m. priimtos normos šioms šalims galėjo sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų. Direktyva numatė visų ES valstybių tarifus suvienodinti per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį.

Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo nustatytas ne mažesnis kaip 245 eurų už tūkst. litrų energijos produktų tarifas, tarp jų ir taikomas gazoliams. Iki 2008 m. sausio 1 d. leista taikyti ne mažesnį kaip 274 eurų už tūkst. litrų mokestį, iki 2011 m. sausio 1 d. pasiekti 302 eurų, o iki 2013 m. sausio 1 d. – 330 eurų už tūkst. litrų akcizo dydį.

Tai, kad Lietuvai jokių išimčių išsiderėti nepavyktų, LŽ patvirtino ir Europos Parlamento (EP) narys socialdemokratas Vincas Justas Paleckis, tarp Europos šalių atstovų besidarbuojantis nuo 2004 metų.

“Pereinamasis laikotarpis akcizui yra numatytas ES sutartyje, todėl norint ją pakeisti reikia visų ES valstybių pritarimo. Akcizai yra mokesčių diskusijų klausimas, EP neturi teisinės galios daryti įtaką ES valstybių mokesčių politikai, ji gali tik duoti patarimų pateikdama teisinės galios neturinčias rezoliucijas”, – europarlamentaro poziciją LŽ dėstė jo padėjėjas Jurgis Gurstis. Anot jo, ir EK pareigūnai, ir Lietuvos mokesčių atašė patvirtino, kad Lietuva Stojimo sutartimi įsipareigojo padidinti dyzelino akcizus iki numatytos minimalios ribos nuo 2013 m. pradžios ir bet kokius pakeitimus šiuo klausimu turėtų tvirtinti likusios 26 ES valstybės narės.

Mažiausias tarifas ES

Banko “Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas LŽ dėstė, kad dalis ES šalių taiko didesnį dyzelino apmokestinimo tarifą nei nustatymas minimalus – 33 euro centai už litrą, arba 1,14 lito, koks numatomas Lietuvoje po sausio 1 dienos. “Manau, šalys konkuruoja ir yra suinteresuotos, kad pereinamieji laikotarpiai, kai kurioms šalims leidę taikyti mažesnį apmokestinimą, kuo greičiau baigtųsi. Jeigu prašytume lengvatinį terminą pratęsti, manau, šansų turėtume labai nedaug”, – svarstė pašnekovas.

Pasak Ž.Maurico, šiuo metu Lietuvoje dyzelinui taikomas 30,2 euro cento, arba 1,04 lito, už litrą tarifas yra mažiausias ES. “Mažiau už dyzeliną moka tik Liuksemburgo gyventojai, tačiau taip yra todėl, kad ten nustatytas tik 7 proc. pridėtinės vertės mokestis, o dyzelino akcizas siekia minimalią 33 euro centų ribą”, – dėstė ekonomistas.

Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija šiuo metu taiko 33 euro centų, Estija – 39 euro centų už litrą dyzelino apmokestinimo tarifą. Vokietijoje ir Italijoje jis gerokai didesnis ir siekia atitinkamai 47 ir 50 euro centų už litrą šių degalų.

Be Lietuvos, akcizų kartelę iki reikalaujamos 33 euro centų ribos nuo kitų metų turės kelti Rumunija ir Bulgarija, šiose valstybėse dabar taikomas atitinkamai 31 ir 32 euro centų tarifas. “Manau, kad dėl trijų šalių išsiderėti išimčių būtų sunkoka, nebent galutinį akcizo padidinimo terminą pavyks kiek nukelti”, – svarstė Ž.Mauricas.

Seimui pateiktame Finansų ministerijos Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūloma nuo kitų metų sausio 1 dienos padidinti akcizų tarifą, taikomą gazoliams, nuo šiuo metu esančio 1043 litų (302 eurų) iki 1140 litų (330 eurų) už 1000 litrų.

Dėl akcizo tarifo padidinimo vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina galėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą. Valstybės biudžetas dėl to papildomai turėtų gauti apie 94 mln. litų pajamų. Naujus akcizus planuojama patvirtinti per antrąjį 2013 metų valstybės biudžeto svarstymą.