CARGONEWS

Lietuvoje pradedamos kurti atsinaujinančia energija varomos transporto sistemos

vejo_projektai

2012 lapkričio 29 d. veiklą pradeda Lietuvos verslininkus bei mokslininkus vienijantis Vėjo ir saulės transporto aljansas (ViSATA). Jo tikslas yra atsinaujinančia energija varomo miesto transporto idėjos įgyvendinimas.

Aljanso steigėjai yra mokslinius tyrimus šioje srityje vykdantys Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetai (KTU ir KU) bei juos finansuojanti inovacijų bendrovė „Vėjo projektai”. Iniciatyvos vystytojai tikisi, jog įsibėgėjant verslo ir mokslo bendradarbiavimui, prie aljanso jungsis dalyviai iš įvairių verslo, mokslo ir visuomeninio gyvenimo sričių.

„Turime progą pataikyti į dešimtuką, kurdami taupias ir draugiškas miestui transporto sistemas. Daugelis Europos ir pasaulio miestų jau pradeda elektrifikuoti miesto transportą. Lietuvos mokslininkų potencialas yra pajėgus išspręsti technologinius iššūkius, kurti bei eksportuoti pasaulinėje rinkoje paklausias elektrinio transporto inovacijas”, – sako „Vėjo projektų“ valdybos pirmininkas Alvydas Naujėkas.

Pasak jo, pagrindinis verslo ir mokslo bendradarbiavimo tikslas yra paversti atsinaujinančia energija varomą transportą komerciškai patraukliu. Tam Lietuvos mokslininkai kuria baterijų darbą bei energijos naudojimą transporte tobulinančias naujoves, į vieną sistemą integruoja geriausius komponentus ir naujausius išradimus. Tai yra aktualu elektros transporto gamybos įmonėms, transporto paslaugas teikiančioms kompanijoms bei savivaldybėms globaliu mastu.

Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Rimanto Didžioko, bendradarbiaudamas su „Vėjo projektais“ universitetas dirba baterijų tyrimų srityje ir sukūrė unikalų elektrinės pavaros prototipą, kuris bus naudojamas elektrinių autobusų gamyboje. Jis tikisi, kad šio bendradarbiavimo vaisiai jau netrukus bus paklausūs tarptautinėje transporto inovacijų rinkoje.

„Tapsime naujovių poligonu tiesiogine to žodžio prasme – naujai kuriamame mokslo ir technologijų parke diegsime realiai mūsų teritorijoje veikiančią, atsinaujinančia energija kraunamų elektromobilių sistemą”, – teigia R. Didžiokas.

Pasak KTU mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekano dr. Andriaus Vilkausko, Lietuvos mokslininkų potencialą iliustruoja pavyzdys, jog universitete lygiai prieš dešimtmetį pradėtos vystyti elektros pavarų diegimo technologijos buvo teigiamai įvertintos JAV transporto departamento specialistų, tačiau liko neįgyvendintos dėl bendradarbiavimo su verslu stokos. Dabar analogiškos užsienio mokslininkų idėjos plačiai taikomos serijinių elektrinių ir hibridinių automobilių gamyboje.

„Turime antrą galimybę įsilieti į perspektyvią elektrinio transporto vystymo sritį. Tai įgalina padaryti įgyta patirtis, bendradarbiavimas su verslu bei idėja šiam transportui naudoti atsinaujinančią energiją”, – sako A. Vilkauskas.

Europos Sąjunga (ES) artimiausiais dešimtmečiais siekia įgyvendinti strateginį tikslą sumažinti miesto transporto išskiriamą anglies dvideginio kiekį iki nulio. Daugelis Europos miestų, tarp jų ir kaimyninių valstybių sostinės, jau po kelerių metų ketina pradėti elektrifikuoti miesto transportą. Bendrovės „Vėjo projektai“ duomenimis, ES šiuo metu naudojama apie 900 tūkst. vien visuomeninio transporto priemonių, iš kurių kasmet atnaujinama apie 10 proc.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0