CARGONEWS

Verslininkų įvaizdį iškreipia žiniasklaida, o valdžia – jį blogina

karjeros_laiptai

Verslo praktikai ir teoretikai pastebi: gyventojų požiūris į verslininkus, palyginti, geras, tačiau žiniasklaida jį iškreipia, o valdžia – blogina.

Įmonių savininkai taip pat sako, kad orų gyvenimą žadantys politikai iš tikrųjų neturi jokio supratimo, kaip veikia valstybę maitinantis verslas, ir esą reikės dešimtmečių, kad sunyktų armijos aklai teisės aktus vykdančių galvoti bijančių įvairaus rango valdininkų, praneša LRT „Panorama“.

„Veikia ne tik bendra praeitis, bet ar tai bendra religija, ir ar tai tradicijos, ar tai dabartinė situacija. Ir iš esmės mūsų tyrimai rodo, vėlgi posovietinė, sovietinis periodas, žinoma, turėjo įtakos, bet juo negalima visko paaiškinti“, – sako Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Rezultatai visose šalyse – panašūs. Verslininkai, gyventojų manymu, sunkiai dirba, prisiima riziką, yra kūrybingi, bet turi statusą visuomenėje ir prabangiai gyvena. Dauguma – 74 procentai – Lietuvos žmonių sako, kad verslas kuria ekonominę gerovę.

Tačiau ekspertai ir akademinės visuomenės atstovai įspėja – požiūris į verslininkus gali keistis į blogąją pusę – ir dėl vien turtus ir laisvalaikį akcentuojančių gyvenimo būdo laidų, ir dėl valdžios kalbų bei veiksmų.

„Tarkim, dabar vykstanti didelė diskusija apie privačias gydymo įstaigas. Nesame tokie naivūs, kad suprastume, jog tai tikrai tas įvaizdis neužsidaro sveikatos apsaugos sektoriuje. Reiškia, rezonuoja, rizikuojame, kad visuomenėje verslo atžvilgiu neigiamos nuotaikos augs“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa.

Blogybė esą ne tik ta, kad pati nieko nekurdama, tik surinktus pinigus perskirstanti valdžia skatina iliuziją, jog visais pasirūpins, bet ir ta, kad sąlygas rinkai ji nustato, nežinia pagal ką. Nuosavą verslą plėtojančios buvusios žinomos ekonomikos analitikės teigimu, praktinės patirties neturi ir įstatymus leidžiantys politikai, ir masė juos vykdančių valdžios atstovų, nuoširdžiai tikinčių, kad su verslu reikia vien kovoti.

„Aš, pavyzdžiui, turiu omeny inspektorius. Jie įtiki, kad jie daro gerą darbą ir tas yra labai liūdna, nes iš esmės jie užsiima visišku kenkimu. O jie mano, kad jie daro gerą darbą. Nes jiems taip parašyta“, – sako „Sveiki produktai“ valdybos narė Guoda Azguridienė.

Verslininkų teigimu, jau yra dinastijų, algą gaunančių vien iš mokesčių mokėtojų pinigų. Esą būtų labai sveika, jei tokie valdininkai bent kartą pabandytų patys, pavyzdžiui, užauginti ir parduoti braškes ar pragyventi iš grybų rinkimo.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0