CARGONEWS

„Via Baltica“ pripažintas valstybinės svarbos objektu

via-baltica

Šiandien po ilgų diskusijų ir svarstymų Lietuvos Respublikos Ekonomikos komitetas pritarė „Via Baltica“ transporto koridoriaus projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos.

Savo sprendimu Ekonomikos komitetas Seimui siūlė kuo skubiau „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą pripažinti valstybinės reikšmės, nes „Via Baltica“ transporto koridorius (arba I koridorius) sutampa su Europos kelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Europos tarptautinis greitkelis E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto „Via Baltica“ partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias „Via Baltica“ yra svarbus Europos kelių tinklo I transporto koridoriaus (Talinas-Varšuva), jis yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale. Šiuo metu Europos Komisija pertvarko TEN-T kelių tinklo valdymą ir numato šį koridorių priskirti pagrindiniam tinklui.

Kaip teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, šio projekto pagrindiniai tikslai, kuriuos tikimasi pasiekti įgyvendinus projektą „Via Baltica“, yra nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judėjimą.

Modernizuoti automobilių keliai leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Vakarų bei Centrinės Europos šalių, taip pat gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą.

Tuo tikslu būtų sumažintos automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, taip pagerintume transporto paslaugų kokybę, sutrumpinant vežimo laiką, padidinant keleivių, krovinių srautą, projekto tikslus komentavo R. Žemaitaitis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0