Palangos aplinkeliui – pirmoji Lietuvos istorijoje viešosios ir privačios partnerystės sutartis

Trečiadienį, balandžio 10 d. Susisiekimo ministerijoje pasirašyta sutartis, pagal kurią bus įgyvendinamas „Palangos aplinkelio tiesimo ir eksploatacinė priežiūros projektas“. Sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialios paskirties bendrovė „Palangos aplinkelis“, įsteigta pagal konkurso reikalavimus ir 25-erius metus vykdysianti projekto valdymą ir administravimą.

Projekto rangovai – bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ – per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkelį, 23-ejus metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio rekonstrukciją. Projekto įgyvendinimo kaina – 123,575 mln. Lt. Valstybės už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus.

Tiesiant aplinkelį bus rekonstruojama netoli Palangos esanti dviejų lygių Vidmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Palangos aplinkelis bus magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja dalis, jis nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis.

„Iki to nuėjome ilgą kelią. Iš pradžių pasirašo konsesines sutartys, o vėliau viešoji ir privačioji partnerystė. Tokį poreikį iššaukė ir valstybės situacija, kuomet kelių būklė nėra tokia, kokios norėtųsi. Pagrindinis sykis buvo pritraukti kuo daugiau pinigų į kelių statybą“, – kalbėjo Susisiekimo ministras Rimantas Sikevičius, pridurdamas, kad tai tik pirmas projektas, pagal kurio patirtį bus ateityje turėtų būti rengiami nauji.

Svarstomi dar septyni viešosios ir privačiosios partnerystės projektai Susisiekimo ministerijos jurisdikcijoje. Tarp jų yra kelio Utena – Molėtai, Ukmergės aplinkelio. Dalį projekto bendrovė „Kauno tiltai“ finansuos savo resursais, kita dalis bus „SEB Banko“ skolintos lėšos. „Pasaulinėje praktikoje senai nebekyla klausimų ar tai geriausias būdas statyti. Be abejonės, kaip taip yra geriausias būdas siekiant geriausios kokybės už priimtiną kainą. Mes taip pat investuosime į šį projektą savo pinigus, taigi mums paties būtų nenaudinga nutiesti kelią nekokybiškai“, – komentavo bendrovės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikas.