CARGONEWS

Kaprizinga žiema privertė paskandinti miestus smėlyje ir druskoje

354b3db181596a6bc31f3935b3ca6212

Ilgesnę negu įprasta, neseniai pagaliau pasitraukusią žiemą kelių priežiūros specialistams buvo ne tik daugiau darbo. Prireikė daugiau smėlio, druskos. Didesnės negu pernykštę žiemą buvo ir išlaidos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), besirūpinanti valsybinės reikšmės keliais kol kas nesuskaičiavo, kiek kainavo pasibaigusios žiemos darbai, tačiau neabejoja, kad išleista suma bus didesnė, negu pernykštę žiemą.

„Kol kas dar nesuskaičiavome, kiek išbarstyta druskos, sudeginta degalų, kiek kainavo kelių valymas nuo sniego ir kiti darbai, bet jau dabar aišku, kad druskos, kurios vidutiniškai per sezoną sunaudojama apie 100 tūkst. tonų, šiemet išbarstėme šiek tiek daugiau”, – balsas.lt sakė LAKD atstovas Evaldas Tamariūnas. Pasak jo, preliminariai skaičiuojama, kad šią žiemą kelininkai per mėnesį vidutiniškai išleido apie 15 mln. litų.

LAKD atstovo teigimu, kelių priežiūrai žiemos sezono mėnesiams (lapkritis-balandis) skiriama pusė visų kelių priežiūrai skirtų pinigų – 125 mln. litų.

Vien Vilniuje šią žiemą išberta per 11 tūkst. tonų daugiau druskos, negu pernai, o išlaidos padidėjo kone 5 mln. litų.

„Kadangi žiema buvo intensyvi ir užsitęsė, miesto priežiūra šį sezoną kainavo 4,7 mln. litų daugiau nei pernai – iš viso 21,2 mln. litų”, – informavo Vilniaus miesto savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.

„Sostinėje iš viso buvo barstoma ir valoma beveik 500 gatvių, kurių bendras plotas – beveik 5,8 mln. kvadratinių metrų. Šią žiemą mieste išberta 25 tūkst. tonų druskos – 11 tūkst. tonų daugiau negu 2011-2012 metų žiemą. Daugiau prireikė ir smėlio – ankstesnę žiemą pakako 14 tūkst. kubinių metrų, o šią jau reikėjo 22 tūkst. kubinių metrų smėlio”, – balsas.lt sakė A. Visockas.

Klaipėdiečių 2012-2013 metų žiema taip pat nelepino. Tačiau šią žiemą jie smėlio ir druskos sunaudojo mažiau negu ankstesnę. Bet sniego išvežė nemažai.

Šio miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius informavo, kad gatvėms barstyti druskos ir smėlio mišinio neseniai pasibaigusią žiemą sunaudota daugiau kaip 2350 tonų (2011-2012 metų žiemą – per 3100 tonų), pėsčiųjų takams, šaligatviams ir aikštėms barstyti – dar 750 tonų (prieš metus – 1100 tonų). Uostamiesčio gatvėms laistyti klaipėdiečiai sunaudojo per 3650 tonų druskos.

2011-2012 metų žiemą miesto gatvėse jie sunaudojo daugiau kaip 48oo tonų druskos. Tačiau 2011-2012 metų žiemą sniego jiems visai nereikėjo vežti, o šią žiemą iš miesto gatvių, kiemų ir aikščių išvežta net 2500 kubinių metrų sniego.

Kaip šią žiemą sekėsi tvarkytis kauniečiams, Kauno miesto savivaldybė portalui balsas.lt informacijos nepateikė.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0