Investicijos į kelius: ekonominė nauda viršija sąnaudas

Kelių infrastruktūrai skiriamos investicijos ne tik atsiperka, bet ir sukuria papildomą socialinę bei ekonominę naudą. Pagrindinė investicijų nauda – laiko vertės ekonomija.

Tai parodė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, planavimo ir panaudojimo efektyvumo vertinimas, kurį Susisiekimo ministerijos užsakymu atliko bendrovė „BGI Consulting“.

„Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama kelių sektoriaus projektams yra didžiulė – apie 60 proc. Lietuvos transporto sektoriui tenkančių paramos lėšų buvo skirta kelių infrastruktūrai, apie 30 proc. – geležinkeliams. Šios investicijos pasižymi itin aukšta nauda regionams: vieno lito investicija į kelių infrastruktūrą generuoja 3,5 litų grąžą. Būtina pažymėti, kad dėl pagerėjusios kelių infrastruktūros mažėja autoįvykių. Tikimės, kad kito ES paramos etapo metu pavyks sumažinti ir žuvusiųjų keliuose skaičių“, – sakė susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.

Vertinant investicijų į kelius naudą, išskiriamos keturios pagrindinės kryptys. Didžiausia nauda sukuriama dėl laiko vertės ekonomijos (38 proc. visos naudos), didelę naudą teikia kelių priežiūros išlaidų ekonomija (23 proc.), autoavarijų nuostolių ekonomija (22 proc.) ir transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų ekonomija (17 proc.). Be to, svarbi ir ekologinių nuostolių ekonomija, kuri kol kas nėra matuojama.

Investicijos į kelių infrastruktūrą turi teigiamos įtakos darbo vietų kūrimui ir darbo užmokesčio augimui. Nustatyta, kad didžiausias 2007–2013 m. ES finansuojamų kelių modernizavimo projektų poveikis gyventojų užimtumui pasiektas 2010 m. – tais metais dėl investicijų į kelius buvo sukurta 22,5 tūkst. darbo vietų. Įtaka darbo užmokesčio lygiui labiausiai išaugo 2011 m., kai darbo užmokesčio lygis buvo 2,37 proc. didesnis palyginti su tuo, koks būtų buvęs neinvestuojant į kelius.

Vertinimo duomenimis, Lietuvos kelių sektoriuje darbai atliekami santykinai mažesnėmis sąnaudomis nei kitose Europos valstybėse, todėl pasiekiamas didesnis investicijų efektyvumas nei, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Airijoje ar Suomijoje. Pažymima, kad Lietuvoje 1 km žvyrkelio asfaltavimas kainuoja apie 0,3 mln. eurų, kelio rekonstrukcija – apie 0,9 mln. eurų. Tuo tarpu turimi pavyzdžiai iš Latvijos, Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos rodo, kad 1 km kelio rekonstrukcijos bei naujų kelių tiesimo vidutinės kainos prasideda maždaug nuo 1 mln. eurų ir siekia iki kelių milijonų eurų.

2007–2013 m. į Lietuvos kelių sektorių iš viso investuojama beveik 2,78 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, iš jų 2,35 mlrd. litų skiriama valstybinės reikšmės keliams ir 428,1 mln. litų – savivaldos transporto projektams. Tai sudaro beveik 60 proc. visos šalies transporto sektoriui skiriamos ES paramos.