Trečiadienį Seime Biudžeto ir finansų komitetas toliau suko galvas, kaip suvaldyti šešėlinę ekonomiką kuro rinkoje. Valdžiai vis didesnį nerimą kelia ir toliau nesurenkami planuoti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai.
Posėdyje dalyvavęs Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas teigė, kad muitinei didžiausią įtarimą kelia procedūra, pagal kurią į Lietuvą įvežamas kuras ar kiti produktai yra deklaruojami kaip išvežimui (PVM mokamas kitose šalyse), o iš tiesų lieka ir yra realizuojami Lietuvoje.
Muitinė skaičiuoja, kad esą pagal tokią tvarką į Lenkiją ir Latvija buvo įvežta kuro už 380 mln. Lt. Kiek šių degalų liko Lietuvoje, neaišku. Patikrinus septynias tokia veikla užsiimančias įmones, keturiose nustatyti grubūs pažeidimai.
„Dėl šios priežasties gali būti, kad kuras neišvažiuoja iš Lietuvos. Jis patenka į akcizinius sandėlius, vėliau forminama 42 procedūra. Nustatėme Lenkijoje daug įmonių, kurios nefunkcionuoja, neveikia ar užsiima kita veikla“, – kalbėjo muitinės atstovas.
PVM valstybė tikėtina praranda ir dėl automobilių prekybos. Šiuo metu „Regitra“ nereikalauja importo deklaracijos, o pernai metais į šalį įformintų automobilių pagal 42 procedūrą, kai PVM mokamas ne Lietuvoje, o šalyje, į kurią vežama prekė, suma sudaro 48 mln. Lt. Taip įformintų metalų ir armatūros gaminių muitinė pernai užfiksavo 128 mln. Lt.
Finansų ministerijos atstovai patikino, kad su šios procedūros sunkumais susiduria ne tik Lietuva, bet ir likusios Europos Sąjungos šalys, o reglamentavimo galimybės pakeisti nėra dėl ES direktyvų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras