Lietuvos vežėjai sėkmingai užkariauja Azijos rinkas. Taip teigia Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
„Linava“ prezidento A. Kondrusevičiaus teigimu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos vežėjai, yra ekonominiai. Esą eurozonoje nematyti rimtesnio ekonominio atsigavimo, o Kipro krizė smogusi ir transporto sektoriui. Ir nors Rytuose, Rusijoje girdisi geresnių prognozių, pasak A. Kondrusevičiaus, esama ir vežėjus neraminančių dalykų.
„Dėl to Lietuvos vežėjai ypač aktyviai įsisavina naujas rinkas. Tai Azijos, Vidurinės Azijos šalys – Uzbekistanas, Kazachstanas, NATO operacijų aptarnavimas, Afganistanas, ir toliau skverbiamės į kitą žemyną. Tikimės kartu su Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerija ir sėkmingų derybų su Kinija dėl sutarties pasirašymo, dėl pervežimo. Iš tikrųjų tai yra iššūkiai, kuriuos mes turime įveikti“, – teigia A. Kondrusevičius.
Jo manymu, Lietuvos vežėjų privalumas – daugiau kaip per du dešimtmečius sukaupta patirtis, išauginti vadovai, vadybininkai ir vairuotojai. Tiesa, pastarieji, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento įsitikinimu, mūsų šalyje paruošiami silpnokai.
Anot A. Kondrusevičiaus, mūsų valstybė laiku sudarė sąlygas vežėjų verslui vystytis, todėl Lietuva yra pakankamai konkurencinga. Vis dėlto jis pabrėžia, jog kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, bandymas apriboti įvežamą degalų kiekį, Lietuvos konkurencinį pranašumą gali sumenkinti. Lietuvos vežėjai į tokias iniciatyvas, pasak A. Kondrusevičiaus, reaguoja neigiamai, nes tai yra jų darbo žaliava, o ne prekė.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras