Kas laukia Lietuvos eksporto

Lėtėjantis Rusijos ekonomikos augimas, prastoka dalies euro zonos šalių padėtis, mąžtančios derliaus atsargos stabdo pastaruosius kelerius metus labai ryškią Lietuvos eksporto plėtrą.

Pernai šalies eksportas augo 3,5 proc., šiemet, Lietuvos banko prognozėmis, augimas sieks 1,8 proc., kitąmet – 1,5 proc.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko portalui LRT.lt sakė, kad 2010, 2011 metais eksporto augimas išskirtinai didelis, o dabar jis sumažėjęs, tačiau padėtis nėra labai bloga.

„Ar reikia ką nors daryti? Lietuvos konkurencingumo padėtis yra nebloga, kainos sumažintos. O jeigu reikėtų kažką daryti, kainos, konkurencingumas būtų pagrindinis kanalas, per kurį reikėtų veikti. Pats lėtėjimas yra faktas, bet tas augimas, iki kurio sulėtės, nėra toks mažas“, – komentavo R. Rodzko.

Perduos ramsčio vaidmenį

Lietuvos banko parengtoje šalies ekonomikos raidos ir prognozių apžvalgoje numatoma, kad grynojo eksporto, svarbiausios ligšiolinės ekonomikos paskatos, plėtra turėtų sulėtėti.

Artimiausiu metu svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu tikriausiai teks būti vidaus paklausai, kuri gali padidėti dėl mažiau kylančių kainų ir kiek didėjančio darbo užmokesčio.

2012 m. eksportas, pagal jau įsigalėjusią tendenciją, buvo pagrindiniu ekonomikos augimo veiksniu.

Praėjusių metų antrojoje pusėje eksportas kilo itin ženkliai, ypač dėl gausaus žemės ūkio derliaus ir intensyvesnio reeksporto. Labai teigiamą poveikį grynajam eksportui, anot Lietuvos banko ekspertų įžvalgų, darė palankūs vienkartiniai veiksniai. Rekordinis žemės ūkio derlius Lietuvoje ir prastas derlius užsienio šalyse reikšmingai padidino eksportą. Eksportą didino ir kitų prekių išorės paklausa, nors ji augo mažiau nei anksčiau.

Senka derliaus atsargos

Šiuo metu eksportas kyla nebe taip sparčiai. Kaip ir tikėtasi, mąžtant atsargoms, ne tiek daug kaip anksčiau didėja žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, pastebimai lėtėja ir kitų produktų užsienio prekyba, nes mažiau auga užsienio paklausa.

Buvo numatoma, kad eksportas 2013 m. kils, tik mažiau nei 2012 m. Ši perspektyva, pasak Lietuvos banko specialistų, nesikeičia: tikimasi, kad artimiausiais ketvirčiais eksporto plėtra bus mažesnė, ji labiau nei paskutiniu metu atitiks užsienio paklausos raidą.

Lietuviškos kilmės eksporto ir reeksporto raida panaši: po itin veržlaus 2012 m. antrojo pusmečio metinė plėtra blėsta. Reeksportas auga lėčiau dėl sulėtėjusios vidaus paklausos plėtros Rusijoje, į kurią nukreipta didžiausia Lietuvos reeksporto dalis.

Įtakos turės padėtis Rusijoje ir euro zonoje

Pastarasis veiksnys ir besitęsiantis nuosmukis euro zonoje veikia ir lietuviškos kilmės prekių eksportą, perspėja Lietuvos bankas. 2013 m. sausio–vasario mėn. duomenys rodo, kad daugumos lietuviškos kilmės prekių grupių eksporto tendencijos blogėjo: lėčiau augo baldų, mašinų ir įrenginių eksportas, o metalų eksportas buvo reikšmingai mažesnis nei prieš metus.

Prie tam tikros eksporto plėtros prisidės didžiausio šalies eksportuotojo – AB „ORLEN Lietuva“ veikla, kuri turėtų būti stabilesnė negu 2012 m.

Vis dėlto ilgesnio laikotarpio Lietuvos eksporto perspektyvą iš esmės lems euro zonos krizės raida ir gebėjimas išsaugoti įgytą pramonės konkurencingumą. Tam, kad iš esmė šalies eksporto augimas būtų tvarus, svarbu, kad jo plėtra būtų pajėgi atsilaikyti prieš įvairius paklausos ir pasiūlos šokus, teigia Lietuvos banko specialistai.

Išorės sąlygos šiais metais nebus labai geros. Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės yra Rusija, Latvija ir Estija. Rusijoje numatomas ekonomikos augimas lėtėja, o tai darys įtakos ne tik tiesiogiai prekybai su Rusija, bet netiesiogiai gali paveikti ir prekybą su Latvija ir Estija.

Rusijos ūkio plėtra lėtėja labiau, nei tikėtasi, ir 2013 m. jos ekonomikos augimas prognozuojamas mažesnis. Palyginti su 2012 m. pirmaisiais dviem ketvirčiais, ketvirtąjį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kilo perpus lėčiau (2,1 proc. per metus), o 2013 m. pirmąjį ketvirtį augimas dar labiau sumažėjo (išankstiniais vertinimais – iki 1,5 proc. per metus), rašoma Lietuvos banko ekonomikos apžvalgoje. Tokias tendencijas, ypač lėtesnį eksporto ir investicijų augimą, labiausiai lemia euro zonos ekonomikos nuosmukis.