Kaip sudrausminti neatsakingus vairuotojus?

Pagal eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų Lietuvoje situacija pernai buvo pati blogiausia, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Milijonui gyventojų teko 100 žuvusiųjų eismo įvykiuose. Tačiau vieningo sprendimo, kaip šią tragišką situaciją pagerinti, nei politikai, nei ekspertai neranda.

Prieš keletą metų Lietuva sugebėjo taip sumažinti eismo nelaimių skaičių savo keliuose, kad tapo viena iš Europos Sąjungos lyderių, tačiau tai – jau praeitis. Dabar Lietuva jau lyderė pagal žuvusiųjų avarijose skaičių. Tai eismo specialistus ir politikus verčia ieškoti priemonių, kaip stiprinti saugumą keliuose. Šią savaitę viešojoje erdvėje kilo diskusija tarp dviejų buvusių susisiekimo ministrų: Premjero Algirdo Butkevičiaus ir Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio. Premjeras pareiškė, kad norima grįžti prie baudos taškų sistemos, kai už pažeidimus, surinkus atitinkamą balų skaičių, metams buvo atimamas vairuotojo pažymėjimas. Eligijus Masiulis sako, kad tai tik skatins korupciją. Rudenį Vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais būtų įteisintos griežtesnės bausmės nedrausmingiems vairuotojams. Jei neblaivaus vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo žmogus, tokiam vairuotojui visam laikui būtų uždrausta sėsti prie vairo. Yra ir kitų siūlymų, pavyzdžiui, jauniems vairuotojams riboti automobilių galią.

„Šiemet skaudžiausi įvykę eismo įvykiai – susidūrimai ir užvažiavimai ant pėsčiųjų. Tokių atsitikimų – daugiau nei po 500. Čia ir žuvusių žmonių skaičius yra didžiausias. Dėl susidūrimų dažniausiai kalti yra vairuojantys asmenys, priklausantys amžiaus grupei nuo 20 iki 40 metų, maždaug 35-erių metų amžiaus vairuotojai. Nukentėjusių ir žuvusių pėsčiųjų – daugiausiai sulaukusiių 60 metų. Trečioje vietoje pagal įvykių dažnumą yra apvirtimai“, – atskleidė Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.

Lietuva, kaip ES valstybė, yra įsipareigojusi nuo 2010-ųjų per dešimtmetį keliuose žuvusiųjų skaičių sumažinti perpus. Tai yra per metus žuvusiųjų avarijose turi sumažėti nuo 300 iki pusantro šimto. O nacionalinėje saugaus eismo programoje numatyta, kad po ketverių metų Lietuva bus mažiausiai avarijose žuvusiųjų Europos šalių dešimtuke. Kad eismo saugumas pagerėtų, Saugaus eismo komisijoje nuspręsta už eismo pažeidimus griežtinti atsakomybę.

„Jeigu neblaivus vairuotojas padaro avariją ir jos metu žūsta žmogus, pirmiausia taikoma baudžiamoji atsakomybė – kalėjimas. Be to, jis išėjęs iš kalėjimo neatgautų teisės vairuoti transporto priemonės visam laikui. Surinkus tam tikrą skaičių baudos taškų turi būti atimtos teisės metams laiko, mat dabar daugelis susimoka baudas ir toliau pažeidinėja eismo taisykles“, – aiškino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Tačiau buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis abejoja, kad baudos balų sistema turės kokios nors įtakos saugumui keliuose.

„Jeigu pasižiūrėtumėme eismo įvykių statistiką po to, kai ši priemonė buvo atšaukta, nuo 2007 iki 2011 m. kelių eismo pažeidimų, autoįvykių ir skaudžių nelaimių Lietuvos keliuose tikrai sumažėjo. Ši priemonė neturi ir neturės įtakos geresnei situacijai keliuose. Kita vertus, tai sudarytų palankesnes sąlygas nesąžiningiems vairuotojams tartis su nesąžiningais policininkais. Ir neatmesčiau, kad korupcijos mastai padidėtų“, – įsitikinęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Kelių policijos pareigūnai tikina, kad įvedus baudos balų sistemą eismo pažeidėjams, policininkai netaps labiau korumpuoti. O vairuotojus ši sistema, esą, dar labiau drausmins.

„Nuo pareigūno tai visiškai nepriklausys. Tai darys sistema. Įvedus balų sistemą, kiekvieną pažeidimą vertinant ir balais ir surinkus atitinkamą jų skaičių – jauniems 5 balus, patyrusiems vairuotojams – 10 balų – bus atimama teisė vairuoti. Būtent grėsmė prarasti teisę vairuoti kelis kartus viršijus greitį, manau, bus pakankamai efektyvi“, – tikino Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskis.

Saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas teigia, kad baudos balų sistema situacijos keliuose nepakeis. Pasak jo, dažniausiai eismo įvykius sukeliantys nepatyrę vairuotojai, per mažai praktinių žinių ir įgūdžių įgyja vairavimo mokyklose.

„Vairavimo mokyklos moko tik to, ko klaus per „Regitros“ egzaminą. Nenuostabu. Todėl mes ir sakome, kad vairuotojai vairavimo mokyklose mokomi ne saugiai vairuoti, bet išlaikyti egzaminą „Regitroje“. Be to, jeigu mokomasi vasarą, mūsų vairavimo mokyklose nėra nei slidžios kelios dangos, nėra nei atkartotų situacijų, kaip važiuojama, pavyzdžiui, žiemą ar lyjant lietui. Egzamino metu to irgi nėra“, – naujųjų vairuotojų ruošimo spragas vardijo technologijų mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas teigia, kad jau dabar esančios bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra pakankamai griežtos, o baudos balų sistema, pasak jo, yra atgyvena.

„Mes stengiamės gesinti gaisrus ir didindami baudas, kitaip tariant, kapodami pirštus bandome pasiekti tam tikrą rezultatą. Tai neveikia, vienareikšmiai. Mes turime daryti didžiulį prevencinį darbą. Darželiuose, mokyklose galbūt reiktų turėti netgi specialias programas, kurių dėka jaunimas arba būsimieji vairuotojai gautų tam tikrą pradžiamokslį. Nes šiuo metu mes grynai susiduriame su mentaliteto problema: žmonės nėra sąmoningi, jie negalvoja apie pasekmes. Ši situacija, kurią mes turime dabar, tai yra pasekmė to, kad mes visą laiką tiktai ieškodavome greitų sprendimų, o ilgoje perspektyvoje nieko nedarydavome“, – dėstė Nacionalinio automobilių klubo vadovas, lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Ir politikai, ir už saugų eismą atsakingi pareigūnai pritaria, kad dar darželiuose, o vėliau ir mokyklose turi būti mokoma saugaus eismo pagrindų. Tačiau tokių jaunimo švietimo programų rezultatai, deja, per kadenciją būtų nepastebimi, o jais džiaugtis galėtume po dešimties ar net daugiau metų. Gal todėl prevencinių priemonių diegimą jaunimui dažniausiai nustelbia siūlymai drastiškai bausti, prie ko, deja, po kurio laiko, taip pat priprantama.