Bus sprendžiama dėl rinkliavų pasienyje už krovininius automobilius

Kitą savaitę Vyriausybė ruošiasi svarstyti padėtį, susiklosčiusią Lietuvoje dėl afrikinio kiaulių maro užkrato. Ketinama apsispręsti dėl ekstremalių padėčių įstatymo pataisų, taip pat dėl rinkliavų už dezinfekuojamus krovininius automobilius. Dėl to laikinasis Ministras Pirmininkas kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais lankėsi Medininkų pasienio poste.

Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo ir mažesniuose pasienio kontrolės punktuose su Baltarusija nuo liepos 23 d. dezinfekuojama pėsčiųjų avalynė ir krovininių bei lengvųjų automobilių ratai. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad vienos dienos dezinfekcijos kaina – 17 000 litų, iš Vyriausybės gautų 870 tūkst. litų turėtų užtekti tik iki šios savaitės pabaigos. Todėl prašoma, kad Vyriausybė tartųsi su Europos Komisija, kad būtų skiriama kuo daugiau europinių pinigų, reikalingų dezinfekcijai atlikti. Kitas trūkstamų lėšų šaltinis – rinkliava už dezinfekuojamą krovininį automobilį.

Tuo metu vairuotojai tokiais ketinimais piktinasi, nes tai esą dar labiau pailgins eiles pasienyje ir sudarys jiems papildomų sunkumų.

Vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas sako, kad per mėnesį Baltarusijos kryptimi vyksta per 18 tūkst. automobilių, tad nuo kiekvieno automobilio imant 25 litų mokestį susidaro nemaža suma ir vežėjai patirtų nuostolių.

„Mokestis imamas tiktai nuo sunkvežimių, vežančių krovinius, nors per tą pačią Baltarusiją važiuoja ir traukiniai ir lengvieji automobiliai. Turiu pasakyti, kad lengvieji automobiliai šiuo atveju yra pavojingesni nei sunkvežimiai, nes sunkvežimiai važinėja pagrindiniais keliais, jie nevažinėja po fermas, po kaimus, kur gali būti užkratas“, – tikina Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, rinkliava už dezinfekciją iš krovininių automobilių būtų imama tik iki bus gauti europiniai pinigai.

Laikinasis Ministras Pirmininkas sako, kad ypač didelį pavojų afrikiniam kiaulių marui plisti kelia šernai, kurie šiuo metu įnikę į kukurūzų pasėlius Baltarusijoje, tačiau derlių nuėmus, tikėtina, gali kirsti ir Lietuvos sieną. Tariamasi, kaip šernų migraciją pristabdyti.

„Man atrodo, čia reikėtų ir papildomų pastangų, bet kokių. Jų imsimės dar kartą apsitarę su medžioklės specialistais, su kitais, kurie žino, kas būtų efektyviausia“, – sako laikinasis Ministras Pirmininkas Juozas Olekas.

Viena iš galimų priemonių – Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją. Tačiau kol ligos atvejų šalyje neužfiksuota, pagal galiojantį įstatymą to padaryti negalima. Peržiūrėjus įstatymą ir ekstremalią situaciją įteisinus 10 kilometrų vadinamojoje buferinėje zonoje, galima būtų griežčiau šaudyti šernus. Tuo metu į šią zoną patenkantiems gyventojams už savanorišką kiekvienos kiaulės paskerdimą bus mokami 500 litų. Skaičiuojama, kad 10-ies kilometrų ruože žmonių ūkiuose auginama maždaug 10 tūkstančių kiaulių.