Apskaičiavo Rusijos smūgio Lietuvai nuostolius

Savaitę trunkantis Rusijos prekybinis karas prieš Lietuvą vežėjams atnešė mažiausiai 10 mln. eurų (apie 35 mln. Lt) tiesioginių nuostolių. Tokius skaičiavimus atlikusi nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tvirtina, kad suduotas smūgis ir šios verslo šakos reputacijai – užsakovai gali ateityje bijoti samdyti lietuvių vilkikus.

Nuo praėjusio ketvirtadienio ryto vidinėse Rusijos muitinėse imta nuodugniai tikrinti lietuviškos kilmės krovinius. Tai reiškia, kad visi kroviniai iškraunami, persveriami, gali būti imami pavyzdžiai tyrimams. Toks tikrinimas gali trukti nuo kelių parų iki kelių savaičių.

Po to, kai muitinėse sugedo maisto produktai, juos savaitės viduryje imta praleisti paprasčiau. Rusai taip pat paskelbė griežtinantys lietuviškų pieno produktų kontrolę ir kai kurioms įmonėms uždraudė įvežti savo gaminius.

„Reikia kalbėti ne tik apie negautas pajamas, tačiau yra nuostoliai ir dėl nutrauktų kontraktų, kurie gali būti gerokai didesni. Kai išskiriama viena vežėjų grupė, tai yra signalas krovinių siuntėjams, kad su šia grupe jie nedirbtų. Siuntėjai Europoje šią informaciją greitai gauna ir daro sprendimus. Tai yra ilgalaikiai nuostoliai, kuriuos įvertinti sudėtinga“, – DELFI sakė „Linavos“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius.

Be to, anot jo, rusai penktadienį lietuvių vežėjams ėmė taikyti palydą nuo pasienio iki vidinių muitinių, o tai taip pat kainuoja papildomai.

Konvojaus palyda iki Maskvoje esančios muitinės kainuoja apie 900 Lt.

„Taigi šiandien nuo Latvijos-Rusijos pasienio buvo lydima 40 Lietuvos vilkikų, kurie dar tvarkingai susimokėjo už palydą“, – sakė G. Vincevičius.

Neoficialiai kalbama, kad nuodugni lietuviškų krovinių patikra turėtų baigtis pirmadienį, tačiau oficialios informacijos niekas neturi.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Lietuva patiria spaudimą dėl aktyvios Rytų partnerystės programos, kuria skatinami glaudesni posovietinių šalių santykiai su Europos Sąjunga (ES).

Tokiai nuomonei pritaria ir DELFI kalbintas politologas Nerijus Maliukevičius. Jos teigimu, Rusijos elgesys susijęs su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.

Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios vyksta slaptos užkulisinės kovos tarp ES ir Rusijos. Ukrainos verslininkai taip pat jau susidūrė su Rusijos sankcijomis.

Politologo nuomone, Rusijos spaudimo kulminacija turėtų būti lapkritį, kai ketinama pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES.

„Linavos“ duomenimis, į Rusiją važiuoja maždaug 13 tūkst. Lietuvos vilkikų, o tai yra maždaug pusė visų tokių sunkiasvorių transporto priemonių.

DELFI primena, kad Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė.

Paskutinį sykį Lietuvos vežėjai Rusijos pasienyje strigo 2009 m. Tuomet pasienyje jie būdavo statomi į atskirą eilę ir nepraleidžiami pro sieną.