Nuo gruodžio 1 d., Seimo Užsienio komiteto nario Petro Auštrevičiaus žiniomis, Rusijoje gali keistis tranzitinių krovinių registravimo ir tranzito per Rusijos teritoriją (TIR) tvarka. „Manau, kad tuomet pasienyje susidarys dar didesnės vilkikų eilės, nors kol kas net patys rusai nežino, kaip naujoji sistema veiks“, — LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ trečiadienį kalbėjo P. Auštrevičius.
LRT radijo pašnekovas stebisi, kad užuot naudojusi Europoje ir pasaulyje egzistuojančias jau patikrintas sistemas, Rusija išradinėja savo tvarką. Savo ruožtu istorikas Algimantas Kasparavičius tikina, kad tokiu būdu Rusija bando kurti protekcionistinę aplinką savo ekonomikai ir iš naujosios sistemos kuo daugiau uždirbti.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigia žinantis apie planuojamus TIR tvarką Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.
„Negalime prognozuoti tiksliai, bet, remdamiesi savo patirtimi, galime pasakyti, kad tokia perspektyva tikrai nusimato. Įvertinus, kad tai bus Kalėdų laikotarpis – ypatingas maisto produktų, dovanų judėjimo laikotarpis, tai tikrai pasienyje situacija negerės“, — pažymi V. Matkevičius.
Anot „Danske Bank“ vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės, tokie Rusijos veiksmai yra labai tikėtini, o jiems ruoštis reikia pradėti jau dabar: „Kalbant apie tranzito pasikeitimus, jau yra laikas aiškintis, kas bus, nelaukti gruodžio mėnesio. Reikėtų pasitarti su ES institucijomis, juk tokie tranzito pakeitimai lies ir kitas ES nares. Politikai turi stengtis padėti verslui. Tai yra viena iš valstybės funkcijų.“
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras