„Pieno karui“ su Rusija nebuvo pasiruošusi ne tik Lietuva, bet ir Europos Komisija

Anot LRT televizijos laidos „Savaitė“ svečio Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio, Rusijos paskelbtam „Pieno karui“ nebuvo pasiruošusi ne tik Lietuva, bet ir Europos Komisija.

Rusija, aiškindama suprastėjusia kokybės priežiūra, pieno produktų importą riboja jau antra savaitė. Tiesa, pradžioje nei su mūsų pareigūnais, nei su pačiu premjeru niekas Rusijoje į kalbas nesileido. Duris praverti kažkodėl pavyko tik buvusiam ambasadoriui Rusijoje, nes dabartinis, tą Vyriausybės vadovas pakartojo kelis kartus, niekur nepriimamas. Prezidentė tuo metu paskelbė, kad valstybės institucijos dar neišnaudojo visų galimybių ir priemonių ir paragino kuo greičiau teikti būtinus duomenis Europos Komisijai, kad būtų galima kreiptis į Pasaulinę prekybos organizciją. Premjeras įsitikinęs, kad prezidentė vyriausybės darbą kovojant su pieno blokada vertina teigiamai. Apie tai Nemira Pumprickaitė „Savaitėje“ kalbėjosi su Europos Parlamento nariu Zigmantu Balčyčiu.

– Kas teisus – premjeras ar prezidentė?

– Nemanau, kad šiandien mes turėtume nuspręsti teisingumo klausimą, tačiau tai yra atvejis, iš kurio ateityje mes turime daryti labai dideles išvadas. Kokia šiandien būtų situacija ir koks politinis triukšmas, jeigu taip, kaip Rusija uždraudė mums įvežti pieno produktus ( jau tris savaites mes neturime jokių aiškių kaltinimų dėl ko), į Europos Sąjungos ( ES) teritoriją būtų uždrausta įvežti ir pardavinėti rusišką degtinę? Manau, šis pavyzdys labai didelių paaiškinimų nereikalauja. Būtų gerai, kad ateityje tokiam klausimui susivienytų visi Lietuvos politikai. Tai nėra paprastas klausimas. Jeigu vieną kartą mums pamėgino taip padaryti, turime duoti suprasti, kad kitą kartą taip ramiai šio klausimo nenuleisime.

– Jūs įžvelgiate, kad politikai nebuvo vieningi? Kad ir tas prezidentės pasakymas, kad ji dirba su Vakarais, o vyriausybei paliko darbą su Rytais.

– Manau, tai buvo išskirtinis pavyzdys. Jis ateityje, matyt, bus analizuojamas ne kartą. Bet, mano supratimu, buvo labai svarbu, kad visos politinės jėgos ir politikai Lietuvoje parodytų vieningumą. Netgi ES ambasada, kuri taip pat reziduoja Maskvoje. Reikėjo žymiai didesnių, aktyvesnių veiksmų, kad šis klausimas būtų išspręstas diplomatiniu keliu. Iš šio atvejo turi pasimokyti ir Europos Komisija (EK) – sukurti mechanizmus. Ar kreiptis, ar nesikreipti – tai turi gerai apmąstyti mūsų politikai. Ir, jeigu yra kreipiamasi, turi būti aiškūs rezultatai, ką tai duos naudingo abiems pusėms.

– Jūs turite galvoje kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO)?

– Taip, PPO yra labai veiksminga, labai garbinga tarptautinė organizacija, bet procedūros vyksta labai ilgai. Ar tai tikrai sustiprins mūsų santykius su Rusijos rinka ateityje, padės šiandieninei situacija? Būkime realistai, verslininkai Lietuvoje ir visur kitur tokio politinio karo nenori.

– Mūsų verslininkai atvirai sako, kad jiems kreipimąsis į PPO atrodo kraštutinis atvejis, jie labiau linkę kalbėtis su inspektoriais, kurie, kaip premjeras pranešė, pirmadienį atvyksta į Vilnių. Jūs sakėte, kad viską buvo galima išspręsti diplomatiniais keliais, bet jeigu kalbama su inspektoriais, tai čia jau ne diplomatija, čia jau specialistai?

– Taip, yra du lygiai – specialistų ir diplomatijos. Šį klausimą pirmiausia reikėjo spręsti specialistų lygiu. EK irgi turi būti labai aiškios procedūros, kaip tą reikėtų daryti, nes, kaip ir minėjau, prieš panašius spaudimus pavieniui neatsilaikysime. Turėtų būti sukurti mechanizmai, turi būti aišku, kas iš ES komisarų yra atsakingas, jeigu tokie dalykai vyksta.

– Norite pasakyti, kad ir EK nebuvo pasirengusi šiam karui?

– Ne tik nebuvo, bet ir šiandien nėra pasirengusi, nes funkcijos tarp atskirų komisarų yra persipynusios. Šis klausimas buvo keliamas ir plenarinės sesijos metu. Pats komisaras yra pažadėjęs išanalizuoti šią situaciją. Jie turi gauti tam tikrus duomenis ir iš Rusijos, ir iš Lietuvos. Ateityje reikia turėti aiškų mechanizmą, kuris įsijungtų, atsitikus vienam ar kitam įvykiui.

– Sakote, kad nei Lietuva, nei EK nebuvo pasirengusi ir deramo atsako nedavė. Mes negalime būti ramūs, kad tai nepasikartos?

– Tą ir turiu galvoje, kalbėdamas apie tam tikros sistemos įdiegimą arba sukūrimą ES. Jie būtini, kad ateityje tokio pobūdžio atvejai nebebūtų toleruojami. Tada santykiai tarp dviejų valstybių, trečiųjų valstybių ir ES, įgaus žymiai aiškesnę vystymosi stadiją. Tie santykiai bus žymiai lengvesni, negu yra dabar.

– Ar gali būti viena iš minimų priežasčių – energetinės nepriklausomybės reikalai, mūsų vadavimasis iš Rusijos priklausomybės? Kalbu apie „Gazprom“.

– Tai yra neatmestina viena iš priežasčių – nepavykus deryboms su Lietuva, dėl tam tikrų „Gazprom“ keliamų reikalavimų. Aš jų nežinau ir nenorėčiau komentuoti, bet aišku viena: tos derybos buvo labai trumpos ir „Gazprom“ nepasiekė norimų rezultatų. Taigi viena iš [„Pieno karo“] priežasčių gali būti nepasisekusios derybos energetinėje srityje, tuomet galbūt ir buvo taikomos tokio pobūdžio priemonės.