CARGONEWS

Kelių direkcijos vadovas atsiprašė vairuotojų už tai, kas laukia pavasarį

skirmantas-skrinskas-63321430

Dėl prastėjančios kelių būklės vairuotojų ir verslo per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį atsiprašė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas. Jis įspėjo, jog pavasarį penktadalis šalies kelių tinklo gali būti sunkiai pravažiuojami, vairuotojų taip pat neturėtų stebinti pakeliuose vešinti žolė.

Skaičiuojama, jog dabar valstybinės reikšmės kelių vertė šių metų pradžioje siekė 6,7 mlrd. Lt, o preliminari atstatomoji jų vertė viršijo 70 mlrd. Lt, skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos skaičiavimais, per pastaruosius 13 metų pervežimais gabenamas svoris padidėjo du kartus.

Tačiau kelių finansavimas iš biudžeto dar neatgavo 2002 m. lygio, kai šiam sektoriui buvo skirti 736 mln. Lt. Pernai keliams iš biudžeto skirti 716 mln. Lt, šiemet – 695 mln. Lt, o kitąmet planuojami 707 mln. Lt.

„Šiandien mes naudojamės paveldėtu turtu, kuris buvo sukurtas prieš 50 metų, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Deja, šiandien pasakyti, kad mes ją (kelių infrastruktūrą – DELFI) atstatome ir tiesiame naują, negaliu.“

Jis priminė, kad finansavimas kelių infrastruktūrai nuo 2008 m. sumažėjo beveik perpus: nuo 1,8 mlrd. Lt iki mažiau nei milijardo litų.

„Šiai dienai naujų kelių beveik nestatome, išskyrus kai kuriuos aplinkkelius“, – apgailestavo ministras.

Ar liks tik keli didmiesčiai?

S. Skrinskas apgailestavo, jog dabar Lietuvos keliai yra pasiekę tokią būklę, kad palaipsniui ima degraduoti, tad reikėtų apsispręsti, ką reikia daryti toliau.

„Mes esame ties ta vieta, kai reikia apsispręsti: ar apribosime eismą vis daugiau ir daugiau kelių, ypač vietinių ir neprižiūrimų krašto bei rajonų kelių, ar mes bandysime, kad Lietuvoje liktų ne tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir tie miestai, kurie prie kitų magistralinių kelių, o pramonės įmonės ir naujos technologijos būtų visoje šalyje. Iki jų reikėtų privažiuoti“, – teigė S. Skrinskas.

Pasak jo, tik kelerius metus galima daryti mažesnius remonto darbus, o vėliau reikia imtis esminio kelių remonto: kitaip jie ima nusidėvėti.

Gelbėjo ES, bet pinigų mažėja – grįžtama prie biudžeto

Be finansavimo iš biudžeto, į kelių sektorių investuojamos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.

“Europinės lėšos gelbėja ir Vyriausybės sprendimas skirti kuo daugiau kelių sektoriui lėšų pasiteisino: iš tikrųjų, esame ta institucija, ta valstybės įmonė, viena efektyviausiai naudojančių europines lėšas. Jeigu Lietuva sunaudojo 70 proc. 2009-2013 m. laikotarpio ES lėšų, tai kelininkai tą pirminę skirtą sumą jau visą sunaudojo, kadangi dar gavome papildomai gelbėdami kitus, tai dabar dabar jau esame panaudoję 90 proc. europinio finansavimo”, – vardijo S. Skrinskas.

Tačiau jis sakė, jog skiriama ES parama mažėja, tad grįžtama prie pirminio finansavimo šaltinio – valstybės biudžeto. Jis vardijo, jog ir biudžeto skiriamos lėšos nėra skiriamos vien investicijoms, nes jais finansuojamos ES programos, atliekamas einamas kelių remontas, sezoninė jų priežiūra, kuriai stengiamasi taupyti.

„Su gerbiamu ministru tariamės, ar dar pjauti žolę palei kelius: ar duobes lopyti, ar žolę pjauti. Panašu, kad reikės mažinti žolės pjovimą iš esmės“, – atsiprašė S. Skrinskas.

Anot jo, kai finansuojami europiniai projektai, lėšų netenka krašto ir rajonų keliai, kur mažinamos rekonstrukcijos apimtys, nors situacija ten – dramatiškiausia.

„Kai mes jų netvarkome, polaidžio metų jie yra ir mes priversti uždaryti eismą. Jo visai neuždarome, bet eismo apimtis ribojame. Kuo toliau, tuo daugiau tokių kelių uždarome ir praktiškai nematome kitų galimybių. Mes ne žemdirbiai, negalime protestuoti, mes – valstybės įmonė, bet keliai jau nebeatlaiko, todėl aš noriu jūsų atsiprašyti ir įspėti, kad kito pavasario polaidžio metu jūs žinotumėte iš anksto, kad iki penktadalio valstybinių kelių tinklo gali būti sunkiai pravažiuojamu, ar tik pravažiuojami tik lengvuoju automobiliu. Be abejo, automagistralėse to nebus“, – įspėjo S. Skrinskas.

Daugiau informacijos apie tokius kelius ir tiltus planuojama pateikti eismo informacijos tinklalapyje pavasarį.

Komentarai

Vitalijus Chnykinas 2013-11-20 11:31

idomu kiek pinigu surinka per metus už vinjetes


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0