Alkoholis ir vairavimas: šiek tiek teorijos

Net nedidelė alkoholio dozė lėtina vairuotojo reakciją, neigiamai veikia regą ir klausą, trukdo judesių koordinaciją. Tyrimų duomenimis, žmogaus suvartojusio vos 5 gramus gryno alkoholio, gebėjimas orientuotis pablogėja nuo 20 iki 50 procentų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Sveikatos mokyklos sveikatos edukologė Vida Dubinskienė sako, kad mažos alkoholio dozės slopina smegenų žievės centrus, todėl iš pradžių žmogus paprastai daug kalba, nori judėti, nors dėl alkoholio poveikio smegenims iškart pradeda trikti koordinacija. Alkoholis labai keičia žmogaus elgseną, net mažai išgėręs žmogus gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekad nedarytų. Žmogaus organizme 0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje veikia jausmus ir nuotaiką. 0,5 promilės alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. Nuo šios alkoholio dozės žmogus gali prarasti gebėjimą sveikai protauti, taip pat susilpnėja ir jo koordinuoti judėjimo įgūdžiai. 0,8 promilės alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius. Gali imti virpėti, o vėliau lyg sustingti veidas, rankos ir kojos.

1,0 promilės alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje veikia žmogaus judesius, jie tampa gremėzdiški ir nekoordinuojami, sparčiai silpsta žmogaus gebėjimas racionaliai protauti, įsiminti. 1,5 promilė alkoholio sukelia žmoguje neatsakingą elgesį, euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti.

2,0 promilė alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4,0 promilės alkoholio kraujyje dažniausiai žmogus praranda sąmonę, o nuo 4,5 promilės alkoholio sulėtėja, vėliau visiškai sutrinka žmogaus kvėpavimas. Paprastai nuo 5,0 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje žmogus miršta.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė pasakoja, kad veikiant alkoholiui, vairuotojas sunkiai skiria spalvas, klaidingai suvokia atstumą iki vieno ar kito objekto, jo regėjimas adaptuojasi beveik dvigubai ilgiau. Ypač pavojinga alkoholinės euforijos būsena, kuri kliudo išgėrusiam vairuotojui priimti skubų sprendimą.

Visa tai lemia, kad alkoholio vartojimas tampa viena svarbiausių eismo nelaimių priežasčių. Kiekvienas žmogus į alkoholį reaguoja skirtingai. Priklausomai žmogaus kūno svorio bei esant gerai medžiagų apykaitai, pvz. bokalas alaus (500 ml) gali sukelti nuo 0,41 iki 1,5 promilės – lengvą girtumo laipsnį, taurė vyno (200 ml) nuo 1,51 iki 2,5 promilės – vidutinio girtumo laipsnį, taurė degtinės (100 ml) daugiau kaip 2,51 promilės – sunkaus girtumo laipsnį.

Žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio absoliutaus alkoholio. Vadinasi, asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nedera sėstis už vairo bent 15 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla normalizuojasi tik per 18-20 dienų, vadinasi, galutinai alkoholis pasišalina tik per tokį laikotarpį, tiek laiko jis žaloja organizmo audinius ir smegenų žievę, slopina protinę galią.

Neapsigaukime ir dėl sąlygiškai pavojingos, vadinamosios maksimalios leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje (0,4 promilės), kurios viršijimas juridiškai įrodo alkoholio vartojimo faktą. Visiems bus tik geriau, jeigu tvirtai nuspręsime niekada nevairuoti išgėrę.