Kelininkai: greitai Lietuvos kelius liks pagerbti tylos minute

Kelininkai susirūpinę: jeigu per artimiausius kelerius metus finansavimas kelių priežiūrai nedidės, gera dangų būklė esą liks tik prisiminimuose ir dejuos tada ne tik kelininkai, bet ir vairuotojai.

Gal vietoj kalbų patylėkime, nes jau nebetoli laikas, kai Lietuvos kelius beliks pagerbti tylos minute – pradėdami Lietuvos kelių asociacijos susirinkimą siūlė kelininkai ir iš karto klojo argumentus.

Už tą pačią sumą – tik pusė darbų

Kelininkai teigia, esą politikai, kaip ir yra įsipareigoję, kelių priežiūros programos lėšų nemažina, bet jau beveik dešimtmetį jų ir nedidina, o keliai Lietuvoje prastėja.

„Lėšos nedidėjo nuo 2005 metų. Įvyko tik vidinis perskirstymas – 5 proc. iš respublikinių kelių atidavė vietinės reikšmės keliams – savivaldybėms. Taigi išėjo ,kad iš vieno bliūdo – į kitą, o pietūs – tie patys. Jie nei kiek nesotesni nei mums, nei visuomenei“, – piktinasi asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Stanislovas Kablys.

Kelininkų skaičiavimu, valstybės finansavimas keliams nuo 2008-ųjų sumažėjo perpus, nes dabar už tuos pačius pinigus jie gali padaryti vos pusę to, ką galėjo prieš kelerius metus – pakilo darbų ir medžiagų kainos. Todėl prieš gerą dešimtmetį kaimynams pavydą kėlę keliai (ypač populiarioji „Via Baltica“) dabar jau tampa vairuotojų siaubu.

„Didžiausią problema – prioritetų nustatymas, nes lėšų trūksta visur. Praėjo nemažai laiko, kol mes įsivažiavome su „Rail Baltica“, bet „Via Balticą“ jau visai užmiršom – jos nebereikia?“, – klausia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas dr. Virgaudas Puodžiukas.

Reikia milijardo

Anot Automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Skirmanto Skrinsko, finansavimą smarkiai didinti reikia jau dabar, nes vėliau reikiama suma gali išaugti tris-keturis kartus.

„Vertinant strateginius tikslus – „Via Balticos“ statybą iki Lenkijos bei Vilnius–Klaipėda magistralę – paskaičiavome, kad vien dėl šių projektų finansavimas turėtų padidėti 700 mln. litų“, – skaičiuoja S. Skrinskas ir priduria, kad bendra suma, įskaičiavus ir reikiamas lėšas vietiniams keliams turėtų padidėti milijardu.

Valdžios vyrai didesnių pinigų iš biudžeto kelininkams kol kas nežada. Jų žvilgsnis labiau krypsta į Europos Sąjungos (ES) pinigus – regionų plėtros ar kaimo plėtros programas.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius išskyrė tris lėšų surinkimo būdus: „Kada gausim daugiau įplaukų iš akcizo už degalus, kada bus surenkama akcizo už alkoholinius gėrimus ir trečia kryptis –kuo daugiau atskaitymų didinti į kelių priežiūros ir plėtros programą.“

Anot susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, dalį kelininkų problemų išspręstų į projektus labiau įtraukiamas privatus kapitalas. Taip esą būtų galima atnaujinti ypač nudėvėtą Vilniaus–Utenos kelią. O „Via Balticai“ bus naudojamos ES lėšos, tik pirma reikia išspręsti darbus stabdančias žemės išpirkimo problemas.