Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto bei besitraukiančios vartojimo rinkos kas penktas Lietuvos gamintojas, dirbantis šiose šalyse, jau patyrė sunkumų. Pramonininkų teigimu, Lietuvos gamintojai jautriau reaguoja į eksporto apimčių mažėjimą į Ukrainą, nes į šią rinką eksportuojama daugiau lietuviškos kilmės ne pirmos būtinybės prekių. Jei konfliktas užsitęs, pramonininkai sako, kad viena iš alternatyvų Lietuvos gamintojams galėtų būti kitos Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys.
„Jeigu įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos didės, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos gamintojai bandys diversifikuoti savo eksporto srautus, ir mes jau dabar matome tą tendenciją, kad gamintojai vis daugiau dėmesio skiria naujoms rinkoms, pavyzdžiui, Kazachstanui, į kurį šiais metais eksportas išaugo 42 proc. Ir sprendžiant iš tokių kategorijų, kaip maisto produktai, kaip transporto priemonės ir medienos gaminiai, – jų eksportas išaugo dvigubai šiais metais, palyginti su 2013 m.“, – tvirtina Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
„Be abejo, nebuvo mums tai nelaukta, mes tikėjomės, kad Rusijoje nebus viskas taip gerai, kaip norėtųsi, bet politinių įvykių pasekmes, manau, dar pajausime, nes neaišku, kokio lygmens sankcijos bus tos, kurios yra, ir tos, kurios bus, – jos neturi staigaus poveikio, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsilieps ir tarptautinei prekybai, ir vežimams“, – tvirtina Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras