Transportui – 5 mlrd. litų europinių investicijų

Gegugužės 8 d. vykusios Tarptautinės transporto ir logistikos konferencijos „Transbaltica 2014” metu vežėjai, logistikos specialistai diskutavo apie sektoriaus ateitį, būtinus pokyčius verslo valdyme.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, jog būtinas naujas požiūris į transporto verslą Lietuvoje, nes tai itin svarbi paslaugų industrija. Jis pastebi, kad vežėjai sukuria didelę dalį Lietuvos BVP. „Apie 13 proc. Lietuvos BVP sukuria transporto, sandėliavimo ir logistikos paslaugų sektoriaus – ir tai yra du kart daugiau nei ES vidurkis“, – akcentavo A.Kondrusevičius.

Pasak jo, šiai industrijai būtina keisti savo darbą naudojant pačias moderniausias technologijas, diversifikuoti rinkas bei efektyvinti veiklą. “Galbūt naudodami naujausias tiekimo grandinės technologijas, intelektualiuosius transporto spendimus galėsime sukurti proveržį visam sektoriui. Konkurencingumui didinti tikrai turime galimybių ir tikiuosi jomis pasinaudosime.”, – vylėsi A.Kondrusevičius.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas sakė, kad transporto šakos evoliucija per paskutinius dvidešimt metų – akivaizdi: „Prisiminkime, kaip viskas atrodė prieš dvidešimt metų. Neturėjome tokių modernių vilkikų, transporto stebėjimo sistemų, sandėlių, terminalų ir specialistų. Per nepriklausomybės metus transporto industrija tapo viena svarbiausių mūsų šalyje“.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad per 2014-2020 m. ES finansinį laikotarpį transporto infrastruktūrai gerinti numatyta skirti apie 5 mlrd. litų. „Jau dešimtmetį esame Europos Sąjungos nariai. Narystė davė didelį impulsą Lietuvos verslui. Pagal Pasaulio banko logistikos sudaromą reitingą esame 40 pasaulyje, o nuo 2007 m. mūsų pozicijos vis gerėja, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad nepakankamai skiriame lėšų inovacijų taikymui šioje srityje, skiriame tik dešimtadalį ES vidurkio“, – sakė V.Kondratavičius.

Darius Brekys, Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos “Lineka” viceprezidentas siūlė vertinti logistikos sektoriaus įmones kaip didelį potencialą turintį šalies ekonomikos sektorių. “Mūsų ekspeditoriai yra ne tokie jau maži Europos mastu, tad jų potencialą reikėtų vertinti atitinkamai. Kalbant apie logistikos sektorių siūlau rimtai svarstyti mūsų plėtros perspektyvas šioje srityje, nes tai yra viena kompetetingiausių ir sparčii besivystanti sritis”, – reziumavo D.Brekys.

Brėžė naujas perspektyvas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius Algirdas Šakalys konferencijoje pristatė Lietuvos transporto ir logistikos verslo perspektyvą 2014 – 2020 metais.

A.Šakalys sakė, kad tarp transporto ir pervežimo verslo plėtrai mūsų šalis turi puikias galimybes: „Rytų – Vakarų transporto koridoriaus tarptautinės prekybos apimtys 2010 metais siekė beveik 2 trln. litų (552 mlrd. eurų), tačiau Lietuvos transporto sektorius šiuo metu aptarnauja tik 2,3 proc. rinkos“.

VGTU atstovas nurodo, kad Skandinavijos ir Baltijos šalių išorinė prekyba su Kinija kiekvienais metais auga. 2007 m. importuota prekių už 13 mlrd. eurų, o 2011 jau už 14,5 mlrd. eurų. Eksporto apimtys per tokį pat laikotarpį didėjo trečdaliu, nuo 6 mlrd. eurų 2007 m. iki 9,4 mlrd. eurų 2011 m. „Azijos prekybos srautai – galimybės Lietuvos verslui stiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose. Jeigu eisime teisinga linkme ir įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus, 2030 metais aptarnausime jau 5 proc. rinkos (dvigubai daugiau nei dabar), o 2050 m. – 10 proc.”, – kalbėjo A. Šakalys.

Konferencijoje kalbėjęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė, kad 2002 m. Vyriausybės patvirtinta investicinė programa uostą padarė universalų: „Uostai su kuriais konkuruojame, tai yra Talinas, Ventspilis ir Ryga, negali pasigirti tokiu universalumu kaip mes. Šiuose uostose kažkuri viena produktų šaka yra dominuojanti, kai tuo tarpu Klaipėdoje – tiek naftos produktai, tiek trąšos ir kiti yra tolygiai pasiskirstę“.

Klaipėdos uoste didžiausią dalį krovos darbų sudaro trąšos (25,7 proc.), naftos produktai – 21 proc., Ro-ro tipo kroviniai – 13,8 proc., konteinerinių kroviniai – 13,7 proc. Rygos uoste anglių krova sudaro net 39 proc. visų darbų, Taline 67 proc., Ventspilyje 54 proc. – naftos produktai.

A.Vaitkus taip pat kalbėjo tranzitinių krovinių didėjimą – 1994 m. Klaipėdos uoste tarptautiniai kroviniai sudarė tik 23 proc., o pernai pasiekė 63 procentus”.