CARGONEWS

Pagrindine Lietuvos eksporto šalimi išlieka Rusija

vilkiku-spustis-link-medininku-pasienio-posto-52b98dee830fe

2013 m. eksportuota prekių už 84,7 mlrd. litų, importuota – už 90,5 mlrd. litų, remdamasis galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 51,2 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 5,8 mlrd. litų.

2013 m., palyginti su 2012 m., eksportas padidėjo 6,5 procento. Tam įtakos turėjo padidėjęs katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (9,5 proc.), elektros mašinų ir įrangos, jų dalių (14,6 proc.) ir baldų (10,1 proc.) eksportas.

Importas išaugo 5,3 procento. Tai lėmė padidėjęs katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (17,1 proc.), elektros mašinų ir įrangos, jų dalių (9 proc.) bei antžeminio transporto priemonių (5,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,4 procento, o importas – 10,3 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 2,3 procento, be mineralinių produktų – 3,1 procento.

Eksportas į Rusiją išaugo 11,8 procento, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 1,1 procento, lietuviškų pieno produktų eksportas sumažėjo 4,2 procento.

2013 m. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (19,8 proc.), Latviją (10 proc.), Lenkiją (7,4 proc.) ir Vokietiją (7,2 proc.), o importavo iš Rusijos (28,1 proc.), Vokietijos (10,5 proc.), Lenkijos (9,5 proc.) ir Latvijos (6,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Latviją (9,6 proc.), Jungtinę Karalystę (7,6 proc.) ir Nyderlandus (6,8 proc.).

2013 m. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 23,3 ir 31 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 11,9 ir 13,5 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (atitinkamai 8,1 ir 9,9 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (34 proc.), įvairių pramonės dirbinių (8 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (7,3 proc.).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0