Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas bus baigtas 2016 metais, Vyriausybė patvirtino finansavimą

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pristatė Vyriausybės Transporto tranzito komitetui paskutinio Vakarinio aplinkkelio statybos darbų išlaidas. Komitetas, vadovaujamas ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, nusprendė pritarti ir skirti šiems darbams reikalingus 364,35 mln. Lt.

Vykdant Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbus bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 Vilniaus – Panevėžys (Ukmergės g.), taip pat bus rekonstruota 110 kV orinė linija – 19,64 km elektros perdavimo linijų. Planuojama, kad Europos Sąjungos finansuojama projekto dalis sieks 80 proc., likusias lėšos bus skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų.

Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad patvirtintas projekto finansavimas, šį rudenį skelbs paskutinio Vakarinio aplinkkelio darbų viešąjį konkursą. Todėl Vakarinio aplinkkelio III etapą planuojama pradėti statyti jau šių metų pabaigoje. Tikimąsi, kad darbus pavyks pabaigti 2016 metais.

Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas tiesti 2009 metais. Jis driekiasi nuo Lazdynų per Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonus link Ukmergės plento. Pirmojo statybų etapo metu buvo rekonstruotas Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankryža, transporto tunelis bei nutiesta aplinkkelio atkarpa nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. Šiuo metu jau užbaigtas II statybų etapas iki Ozo gatvės.

III etapo vakarinio aplinkkelio statybų metu bus nutiesta gatvė nuo Ozo g. iki Šiaurinės g., o nuo Šiaurinės g. iki Ukmergės g. Pabaigus statybas Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.

Paskutiniais duomenimis, jau užbaigtas Vakarinio aplinkkelio II etapas yra vienas sėkmingiausių infrastruktūros projektų. Lyginant automobilių apkrovimą, jis efektyvumu lenkia ir Vilniaus – Kauno automagistralę, kuria per parą važiuoja 26 tūkst., tuo tarpu Vakarinio aplinkkeliu – 58 tūkst. automobilių.