Vilkikų gamintojai: saugumas ir taupumas lenkia laiką

Birželio mėnesį Frankfurte vykusios komercinio transporto gamintojų konferencijos metu „Daimler Trucks and Buses“ valdybos narys Wolfgangas Bernhardas ir „MAN Trucks and Bus AG“ vadovas Anders Nielsenas pasidalino savo įžvalgomis apie besikeičiantį transporto sektorių. Abu sunkvežimius gaminančių įmonių vadovai pastebėjo, kad nors vežėjų poreikiai ir teisiniai reikalavimai didėja, rezultatai tik gerėja. Pirmasis apžvelgė saugumo aspektus, o jo kolega – sunkvežimio išlaidas.

W. Bernhardas išskyrė itin svarbų komercinio kelių transporto vaidmenį Europoje. Jame dirba apie 3,6 mln. žmonių. Metinė apyvarta siekia apie 70 mlrd. eurų. Vežėjai besinaudojantys sunkvežimiais, siekia sutaupyti ir kelia vis didesnius reikalavimus. Pastaraisiais dešimtmečiais ženkliai mažėjo degalų sąnaudas, o tuo pačiu metu didėjo sunkvežimių saugumas, efektyvumas, o ir vežti jie pradėjo vis sunkesnius krovinius

An. Nielsenas akcentavo pažangų Europos transporto sektorių. Transporto sektorius sudaro 7 proc. Europos sąjungos BVP. Amerikoje jis siekia 10, Kinijoje – 18 proc. A. Nielseno nuomonė, šis rodiklis parodo Europos transporto efektyvumą, o tai itin skatina ekonomiką.

Tačiau ir čia dar yra kur tobulėti. Didžiausią pažangą, pasak A. Nielseno, galima pasiekti taupant sunkvežimius varančią energiją bei mažinant jos kainą, tobulinant įstatyminę bazę, logistikos koncepcijas ir saugumą. Reikia nebijoti kurti konkretiems kliento poreikiams pritaikytas transporto priemones, kurios būtų efektyviausios reikiamuose darbuose.

Saugesni, efektyvesni ir daugiau krovinių gabenantys sunkvežimiai

Kaip visa tai pasisekė pasiekti? E. Bernhardas akcentuoja, kad itin svarbus yra atskirų transporto sektorių atstovų bendradarbiavimas. Šiuo metu jis jau yra pakankamai glaudus, tačiau ateityje tikimasi dar labiau išnaudoti esamą potencialą.

Sunkvežimių ir puspriekabių gamintojai kuria šiuolaikiškas ir taupias transporto priemones, padangų gamintojai tiekia degalus taupančias padangas, transporto vadybininkai stengiasi optimizuoti keliones. Vilkikai rieda keliais ir jų tinklais, kurie kuriami taip, kad būtų saugūs ir taupytų vežėjų laiką ir išlaidas. Krovinio išdėstymas taip pat įtakoja saugumą ir ekonomiškumą. Itin svarbus vaidmuo tenka ir įmonių vadovams, kurie ir nusprendžia, kada reikia įsigyti taupesnius ir švaresnius sunkvežimius.

Pro akis nepraslydo ir tai, kad sunkvežimių gamintojai diktuoja saugumo madas visam transporto sektoriui. Jei lygintume 2000 ir 2011 metų rezultatus, tuomet galima pastebėti didžiulį pokytį tonkilometrių ir mirtinų avarijų, į kurias pateko sunkvežimiai, grafose. Tonkilometrių kiekis padidėjo 15 proc., o minėtų avarijų skaičius sumažėjo 60 proc. Šių teigiamų pokyčių priežastys pakankamai aiškios – laiką lenkiančios saugumo sistemos.

Sunkvežimiuose elektroninės stabilumo sistemos pradėtos montuoti 2000 m., o Europoje bus privalomos nuo 2015 m. Eismo juostos sekimo sistemos pasirodė 2001 m., privalomos nuo 2014 m. Automatinės avarinio stabdymo sistemos taip pat gerokai lenkė laikmetį. Naujausios šios kartos sistemos bus privalomos nuo 2018 m., o sunkvežimiuose jos yra jau nuo 2010 m.

Kokių saugumo ir taupumo sprendimų sulauksime ateityje? Pirmiausiai reiktų paminėti, kad minėtus tikslus leidžiančios sistemos jau yra, tiesiog kol kas jos dar nėra stipriai paplitusios. Dalį jų galima rasti anujausiuose modeliuose, tačiau tai dar ne pabaiga.

Jau dabar daug kas ateitį skiria kompiuterių valdomoms transporto priemonėms, kurios „bendraus“ tarpusavyje, su klientais, vežėjais, gamintojais, vairuotojais ir eismo infrastruktūra. Ši technologija, tikėtina, leis sumažinti avarijų kiekį ir degalų sąnaudas iki minimumo.

Kiek kainuoja tolimųjų reisų vilkikas?

Žinoma, tai labai individualu ir priklauso nuo regiono, maršrutų, degalų kainų ir kitų aspektų. Vis tik A. Nielsenas ryžosi pristatyti statistinę tolimųjų pervežimų sunkvežimio išlaidų analizę. Jo skaičiavimais, per sunkvežimio eksploatacijos laikotarpį (500 – 600 tūkst. km.) po 35 proc. išlaidų tenka vairuotojo algai ir degalams. Skaičiai patvirtina ir vežėjų tarpe populiarų posakį, kad pirmą sunkvežimį parduoda gamintojo atstovas, o antrąjį – servisas. Išlaidos sunkvežimio įsigijimui sudaro 11 proc., priežiūrai bei remontui – 9 proc., padangoms – 3 proc. visų išlaidų. Administracinės išlaidos siekia 7 proc.

A Nielsenas pastebi, kad įsigijus sunkvežimį su degalus taupančiomis sistemomis bei išmokius vairuotojus ekonomiško vairavimo, šiuos rezultatus galima koreguoti. Geras sunkvežimis, kurį vairuoja aukštos kvalifikacijos vairuotojas, vartoja apie 2-3 l. mažiau degalų 100 km. Toks sunkvežimis per metus vežėjui sutaupo apie 15 tūkst .lt.

A Nielsenas pabaigoje akcentavo, kad nereikia bijoti naujų „Euro 6“ modelių. Jie brangesni, tačiau taupesni, mažiau teršia aplinką, o pelningumo ir efektyvumo savybės lieka nepakitusios bei siūlo naujas galimybes.