Šalutinis privalomo vairuotojų poilsio poveikis

Europos Komisijos palaiminta tvarka, griežtai reglamentuojanti tolimų reisų vairuotojų kassavaitinio 45 valandų poilsio sąlygas, sukėlė audringą reakciją pačių vežėjų bendruomenėje. Numatytas drakoniškas sankcijas už reikalavimo dvi paras praleisti viešbutyje nesilaikymą transportininkai vadina neadekvačiomis ir netgi pavojingomis.

Cargonews.lt jau rašė apie Prancūzijos ir Belgijos sprendimą peržiūrėti Reglamento 561/2006 8 straipsnio išaiškinimą, kuriuo iš esmės buvo uždraustas vairuotojų kassavaitinis poilsis (jam privalu skirti mažiausiai 45 h) vilkiko kabinoje. Net jei ši įrengta pagal naujausias ergonomikos specialistų rekomendacijas ir kokybe gali drąsiai konkuruoti su daugeliu šalikelių motelių.

Koks tokių korekcijų tikslas? Nors oficialiai kalbama apie visavertį vairuotojų gyvenimą, transporto verslo praktikai neabejoja, kad nauji reikalavimai senosiose Europos šalyse įvedami siekiant kovoti su „socialiniu dempingu“. T. y. faktu, kad iš gerokai žemesnio pragyvenimo lygio valstybių į bendrą ES rinką įsijungę vairuotojai vis dar tenkinasi kuklesnėmis darbo ir poilsio sąlygomis, todėl gali pasiūlyti pigesnes paslaugas ir nukonkuruoti vietinius vežėjus. Pastariesiems, reikalavimais kas savaitę ilsėtis ne stovėjimo aikštelėse prišvartuotuose sunkvežimiuose, iš esmės nejaudina, nes jie ir šiaip dirba namuose.

Asociacijos „Linava“ vadovai, komentuodami naujas Reglamento 561/2006 interpretacijas pastebėjo, kad mūsiškius vežėjus gąsdina ne keliasdešimt eurų dydžio papildomos išlaidos, o visai kiti dalykai.

„Mūsų vertinimu tai ne kas kita, kaip Prancūzijos ir Belgijos vairuotojų profsąjungų protekcionistinis ėjimas, siekiant apsunkinti konkurentų gyvenimą. Akivaizdu, kad jie pasiekė savo, nes už kassavaitinio 45 valandų poilsio ne vilkiko kabinoje reikalavimo pažeidimą, numatytos neįtikėtinai didelės baudos. Belgijoje už tokį „nusikaltimą“ numatyta 1800 eurų bauda, kurią vairuotojas privalėtų sumokėti vietoje. Nesumokėjus baudos iš karto, kontroliuojančios institucijos gali užblokuoti transporto priemonę, pareikalauti grąžinamo užstato arba, jei bauda nesumokama per 96 valandas, netgi konfiskuoti sunkvežimį. Įrodžius vairuotojo kaltę maksimali piniginė bauda, kurią gali skirti tokią bylą nagrinėjantis teismas, gali siekti 60 000 eurų, – pasakojo „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. – Prancūzai už šiuos dalykus numatė dar žiauresnes sankcijas: 30 000 eurų bauda ar vieneri metai kalėjimo transporto įmonės vadovui“.

Pašnekovo teigimu, dėl būtinybės vairuotojams kokybiškai pailsėti niekas nesiginčija, tačiau nuo šio malonumo vežėjus atgraso saugumo problemos: Belgijoje ir Prancūzijoje nusikaltėliai nepasikuklina vogti degalų ir, jei tai įmanoma, krovinių net tais atvejais, kai nakčiai užsukus į stovėjimo aikštelę vilkiko kabinoje miega vairuotojas. Kas nutiktų sunkvežimį palikus be priežiūros dviem paroms, transportininkai bijo net įsivaizduoti. Kad tai rimta problema, galima įsitikinti vien panaršius IRU interneto svetainėje. Čia yra nurodyta, kad Belgijoje yra 100 tolimųjų reisų vairuotojams skirtų aikštelių, tačiau atidžiau panagrinėjus sąlygas pasirodo, kad tik 6 iš jų yra visą parą dirbanti apsauga. Be to, prieš šių aikštelių nėra viešbučių, kuriuose vairuotojas galėtų ilsėtis pagal profsąjungos veikėjų numatytus standartus. Jei greta aikštelės yra viešbutis (tokių Belgijoje galimas suskaičiuoti iki 10), tai nėra apsaugos. A. Kondrusevičius prisipažino nežinąs, kaip įgyvendinti kassavaitinio poilsio reikalavimus ir išvengti rizikos, susijusios su nusikaltėlių pasauliu, nes transporto infrastruktūra akivaizdžiai nėra tam pritaikyta.