Kieno „produktai“ kokybiškesni: kolegijų ar universitetų?

Logistikos specialistus Lietuvoje rengia tiek kolegijos, tiek universitetai, tačiau peržiūrėjus logistikos vadybos specialistų studijų programas skirtumų nelabai matyti. Mokymo įstaigų atstovai jų įžvelgia. O ar skirtumus, įdarbindamos naujus darbuotojus, mato transporto įmonės?

Aprašai – panašūs

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijų programos apraše skelbiami tokie tikslai: kad studentas gebėtų mokytis, pažinti ir vertinti transporto bei logistikos naujoves, suvoktų priimamų sprendimų padarinius ir prisiimtų atsakomybę už juos, tenkintų šalies ir ES aukštos kvalifikacijos transporto sektoriaus specialistų poreikius. Be to, būsimasis logistikos specialistas baigęs studijas turėtų suvokti šiuolaikinio verslo bei ekonomikos reiškinių esmę, mokslo ir technologijų plėtros tendencijas bei technikos pažangą, užtikrinančią transporto ir logistikos paslaugų sektoriaus plėtrą. Skelbiama, kad studentas, baigęs transporto ir logistikos bakalauro studijas VGTU, turėtų žinoti transporto sektoriaus bei logistinę infrastruktūrą, pažangias keleivių ir krovinių vežimo technologijas, naujausias transporto ir logistikos informacines sistemas.

Tuo metu Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM) logistikos ir ekspedijavimo studijų programos aprašas teigia, kad studijų programa skirta rengti transporto vadybininkus, kurie suvoktų transporto ir Lietuvos ūkio infrastruktūros perorganizavimo ir integravimosi į vieningą Vakarų Europos sistemą svarbą, organizuotų užsakymų tvarkymą, finansinių atsiskaitymų sistemą, atnaujintų transporto parką, efektyviai tvarkytų transportavimo technologiją, savarankiškai priimtų sprendimus ir už juos atsakytų, derėtųsi su klientais. Ši kolegija teigia ypač daug dėmesio skirianti studentų praktikai – 23 savaites. Papildomai baigęs šios aukštosios mokyklos logistikos ir ekspedijavimo programą absolventas turėtų išmanyti įvairius logistinės įmonės strateginio valdymo dalykus, finansinės analizės ir apskaitos principus, mokėti vadovauti darbuotojams, žinoti pagrindinius transporto srities teisės aktus, mokėti parengti ir įgyvendinti verslo planą.

Skirtumas – kokybinis

Vis dėlto matyti, kad TTVAM programa orientuota į konkrečių, daugiau techninių, įgūdžių ugdymą. Taip teigia ir šios mokyklos Vadybos ir teisės fakulteto, kuriame rengiami logistikos ir ekspedijavimo specialistai, dekanė Liudmila Zumerienė. Anot jos, programoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniam mokymui.

„Lyginant universitetines studijas su neuniversitetinėmis studijomis aukštojoje mokykloje, matome – ir darbdaviai tą patvirtina, kad neuniversitetinėse studijose studentai geriau paruošiami praktiniam darbui dėl ilgesnės profesinės veiklos praktikų trukmės: pas mus studentai turi dvi praktikas: vieną 6, kitą – 14 savaičių. Be to, mūsų mokykloje paskaitas skaityti kviečiami praktinės patirties turintys lyderiaujančių transporto, logistikos įmonių specialistai bei vadovai“, – apie koleginių ir universitetinių logistikos studijų programų skirtumus cargonews.lt kalbėjo L. Zumerienė.

Anot dekanės, ypatingai reikšmingas studijų rezultatų atnaujinimo procese yra socialinių partnerių (dalininkų) vaidmuo. Jie aktyviai dalyvauja įgyvendinant programą, padeda ją tobulinti, suteikia studentams profesinės veiklos ir baigiamosios profesinės veiklos praktikos vietas, dalyvauja TTVAM vykstančiuose verslumo ugdymo ir kūrybiškumo skatinimo renginiuose, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams, dirba baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinėse komisijose. L. Zumerienė patikino, kad verslo ir mokslo įstaigų nesusikalbėjimo problema jų mokyklai neaktuali.

Kad kolegijos turėtų orientuotis daugiau į techninių įgūdžių lavinimą pripažįsta ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Darius Bazaras.

„Manyčiau, kad universiteto ir kolegijos absolventai pirmiausiai skiriasi mąstymo gilumu, gebėjimu kitaip matyti procesus. Kolegijos absolventas turėtų užtikrinti logistikos procesų kokybę. Tuo metu Universiteto absolventas ir turėtų ne tik suvokti, kaip šie procesas vyksta, bet sugebėti tą procesą kurti“, – cargonews.lt apie kolegijų ir universitetų rengiamų logistikos specialistų skirtumas kalba VGTU docentas.

Anot jo, universitetinį išsilavinimą įgijęs žmogus pirmiausia yra kūrėjas, projektuotojas, generuojantis naujas idėjas, siūlantis naujas logistikos schemas, tobulinantis esamas ir t. t.

„Jis ne tiek vykdytojas, kiek organizatorius. Tai čia yra kokybinis skirtumas, o ko reikia rinkai – tai kitas klausimas. Aš, kaip universitete dėstantis logistikos kursą, esu suinteresuotas, pirmiausiai, kad be visų praktinių įgūdžių, mūsų universiteto absolventai gautų naują, kokybišką mąstymo modelį, kuris padėtų jiems spręsti logistikos rebusus ir kurti naujas logistikos sistemas“, – tikina doc. dr. D. Bazaras.

Pirmiausia – noras ir darbo patirtis

Vieni darbdaviai teigia pastebintys skirtumus tarp kolegijų ir universitetų parengiamų logistikos specialistų, tačiau pirmiausia viskas priklauso nuo paties žmogaus.

„Pirmiausia viskas labai priklauso nuo specialisto noro išmokti, įsigilinti, įsisavinti gaunamas žinias“, – teigia UAB „Arijus“ personalo vadovė Judita Drugeikienė.

Anot įmonės atstovės, tarp kolegijų ir universitetų parengimo bendrai skirtumas šioks toks jaučiamas, nes, anot jos, kolegijos daugiau akcentuoja praktinius įgūdžius.

„Universitetuose specialistai parengiami „plačiąja prasme“, daugiau bendrųjų dalykų, lemiančių žmogaus išprusimą“, – tikina J. Drugeikienė. Pasak personalo specialistės, tiek kolegijų, tiek universitetų absolventai, pradėję dirbti „Arijaus“ įmonių grupėje, turi vienodas galimybes.

„Neturintiems patirties iš pradžių siūlome asistento poziciją, tačiau dažniausiai jau po trijų mėnesių gabūs ir perspektyvūs asistentai tampa vadybininkais. Kadangi nuolat priimame studentus praktikai, neretai jie taip pat lieka pas mus dirbti – suteikiame galimybę derinti darbą su studijomis“, – tvirtina J. Drugeikienė.

Kad išsilavinimas logistikos pasaulyje ne pagrindinis kriterijus pripažįsta ir „AD REM TRANSPORT“ personalo vadovas Paulius Bareikis.

„AD REM“ įmonių grupėje pagrindinis kriterijus yra darbo patirtis. Aukštasis išsilavinimas yra tik kaip privalumas, bet tai nėra apibrėžta. Daug atsižvelgiame ir į žmogiškąsias vertybes. Nėra taip, kad skirstome: kolegiją baigęs ar kolegijoj mokosi – ir numetame į šoną“, – pasakoja P. Bareikis.

Kita vertus, „AD REM“ personalo vadovas pripažįsta, kad priima žmonių ir be darbo patirties, jei žmogus yra ką tik baigęs transporto studijas. „Tačiau jei žmogus baigęs, tarkime, taikomąją fiziką ir jau 3-4 metus dirbo transporto vadybininku, žinoma, kad jį kviestume į pokalbį,“ – tikina P. Bareikis.

Vis dėlto, jo teigimu, lyginti baigusiųjų kolegijas ir universitetus darbą yra pakankamai sudėtinga: tam reikėtų kelti darbuotojų bylas, žiūrėti, ką jie baigę, ir lyginti jų pasiektus rezultatus.

Esminių skirtumų tarp kolegijų ir universitetų parengiamų logistikos specialistų nemato ir bendrovės „Autoverslas“ personalo vadovė Erika Mikėnienė.

„Pastebėjome, kad universitetus baigę studentai, labiau save vertina (kas nėra blogai), tačiau žinių, įgūdžių, kompetencijų jie turi tikrai ne daugiau nei neuniversitetinių mokyklų absolventai,“ – cargonews.lt teigė E. Mikėnienė.

Ji teigė pastebėjusi, kad labiau dirbti nori būtent kolegijų absolventai, o universitetų studentai turi daugiau ir geresnių bendrųjų žinių.

„Kas geriau parengia nesiryžtu spręsti, bet matau, kad dabartinės kolegijos turi puikiausią bazę ir galimybes ruošti gerus specialistus“, – apibendrindama situacija pasakojo UAB „Autoverslas“ atstovė.