Griūna Muitų sąjunga?

Rusijos bičiuliai jau sugalvojo, kaip niekais paversti maisto produktams pritaikytą embargą. Ekspertai perspėja – tai kelia grėsmę Muitų sąjungos idėjai, tad Rusija turi labai nedaug erdvės manevravimui.

Susidūrusi su problema skubiai pakeisti importuojamą produkciją, patekusią į sankcijų gniaužtus, Rusijos valdžia ėmėsi įgyvendinti skubius krovinių logistikos pakeitimus ir didinti produktų perdirbimo Muitų sąjungoje, buvusioje Jugoslavijoje ir Lotynų Amerikoje apimtis.

Iki 2014 metų Baltarusija planuoja įsivežti per pusę mažiau konkrečių produktų, kuriems galioja draudimas. Svarbiausia Minsko užduotis – padidinti savų maisto produktų eksportą į Rusiją, o vidaus rinkoje juos pakeisti produkcija iš Vakarų, ir sugalvoti, kaip nebrangiai perdirbti iš Europos Sąjungos įsivežtus pirminius produktus.

Kalbėti apie ilgalaikes investicijas, padėsiančias apsaugoti Rusijos rinką nuo Vakarų įtakos, trukdo nežinia, ar ilgai Rusija taikys dabartinį embargą, skelbia „Kommersant“.

Vis nauji sumanymai

Pastarąsias dvi savaites Rusijos pareigūnai entuziastingai raportuoja apie vis naujus sumanymus, kuo galima pakeisti mėsos, pieno produktus bei daržoves, kurias iki tol Rusija įsiveždavo iš valstybių, kurioms dabar taikomas embargas. Apie pasirengimą itin greitai raguoti į pokyčius ir iš karto padidinti prekių eksportą į Rusiją informavo Serbijos, Makedonijos, Čilės, Ekvadoro, Brazilijos, Argentinos ir Muitų Sąjungos valstybių (Baltarusijos ir Kazachstano) valdžios atstovai.

Lotynų Amerikos šalių valdžia greičiausiai patirs nuolatinį JAV ir Europos Sąjungos spaudimą nepadėti Rusijai, tačiau Muitų Sąjungos ir Pietų Europos šalys taps draudžiamų produktų tiekimo Maskvai centrais, teigia „Kommersant“ kalbinti analitikai ir rinkos dalyviai – esą schemos, kaip tai bus daroma, jau apgalvotos.

Kremlius ne kartą su Muitų sąjungos valstybių vadovais telefonu svarstė, kaip „užkirsti kelią uždraustiems produktams“ – kad jie į Rusiją nepatektų pro Kazachstaną ir Baltarusiją. Rugpjūčio 13 dieną Rusijos valdžia leido įvežti maisto produktų, patenkančių į draudžiamųjų sąrašą, tačiau tik tuo atveju, jeigu Kazachstane arba Baltarusijoje jie bus perdirbti.

Rusijos Federalinės muitinės tarnybos (FMT) vadovas Andrejus Beljaninovas, argumentuodamas tokių produktų kontrolės Muitų Sąjungoje trūkumu, kreipėsi į vicepremjerą Arkadijų Dvorkovičių su prašymu kontrolės funkcijas pavesti „Rospotrebnadzor“ ir „Rosselchoznadzor“. Rugpjūčio 18 dieną „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas pranešė apie pirmuosius tiesioginio draudžiamos produkcijos iš Baltarusijos ir Kazachstano reeksporto atvejus. Rugpjūčio 21 dieną „Rospotrebnadzor“ pranešė, kad sugriežtins maisto produktų patikrą prie sienos su Baltarusija ir Kazachstanu.

Kyla grėsmė visai Muitų sąjungai

Ekspertai įsitikinę: Rusijos taikomo embargo tiesioginis reeksportas nesumenkins. Per pirmąsias dvi embargo taikymo savaites išryškėjo beveik legalios galimybės naujiems Rusijos partneriams Maskvos sankcijas paversti niekais: ES, JAV, Australijos ir Norvegijos Rusijos rinkoje patirtus nuostolius padengti importuojant savą produkciją, o tai bloga žinia Rusijos vartotojams ir gamintojams.

„Dabartinė situacija pateikia pasirinkimą – arba iš esmės imtis šešėlinio reeksporto ir atsisakyti Eurazijos integracijos ir Muitų sąjungos idėjos, arba atsisakyti atsakomųjų sankcijų,“- įsitikinęs Gaidaro ekonomikos politikos instituto tarptautinės prekybos specialistas Aleksandras Knobelis.

Baltarusijos valdžios paskelbti planai pusantro karto padidinti maisto produktų eksportą (eksporto į Rusiją mastą iki 2014 metų pabaigos ketinama padidinti iki 6,5 mlrd. dolerių (16,92 mlrd. Lt)), atsakomąsias sankcijas grasina paversti niekais. Baltarusijoje praktiškai atidarytas žalias koridorius maisto produktams iš šalių, kurioms Rusija pritaikė sankcijas.

Kaip tvirtina Baltarusijos žemės ūkio ir maisto produktų ministerijos vadovas Leonidas Zaicas, vien iš mėsos ir pieno produktų eksporto planuojama uždirbti papildomai 2,1 mlrd. dolerių (5,47 mlrd. Lt). Jeigu skaičiuosime, kad pirmieji ES valstybių nuostoliai dėl produktų eksporto ribojimų skirtingais vertinimais svyruoja nuo 7 iki 9 mlrd. dolerių (18,23-23,43 mlrd. Lt), Baltarusijos bendrovės pajėgios kompensuoti pusę ar bent jau trečdalį šios sumos.

„Baltarusijoje nėra galimybių, leidžiančių per tokį trumpą laiką užpildyti Rusijos rinką mūsų gamybos produkcija. Niekas iš Europos Sąjungos neketina mums perleisti savo dalies Rusijos rinkoje, todėl Minske praktiškai užsiimama valstybine kontrabanda, vos per kelias dienas įsteigtos kelios dešimtys bendrovių – jos sėkmingai perėmė buvusių Rusijos tiekėjų sutartis“, – „Kommersant“ sakė Aukštosios ekonomikos Pasaulinės ekonomikos ir politikos fakulteto dekano pavaduotojas Andrejus Suzdalcevas.

Baltarusija jau labai greitai „galės niekais paversti prieš ES šalis pritaikytas sankcijas“, mano jis. Rusijos mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto specialistas Sergejus Afoncevas laikosi nuosaikesnės pozicijos: Baltarusija gali pakeisti ne daugiau 5-7 proc. iš ES šalių draudžiamo maisto produktų eksporto. Dar vienu produkcijos reeksporto į Rusiją iš Pietų Europos centru taps Serbija, Makedonija ir Juodkalnija. „Gali būti, kad Rusijos taktika bus labai paprasta – užsimerkti ir nieko nematyti. Nepaisant to, mano nuomone, sankcijos niekur nedings“, – mano S. Afoncevas.

Baltarusiai uždirbs

Dėl to neabejoja praktiškai visi „Kommersant“ kalbinti rinkos dalyviai: tiesioginis reeksportas – ne svarbiausias. Tiek Baltarusijos, tiek Kazachstano žemės ūkis pajėgus maksimalų kiekį savo produkcijos pasiūlyti Rusijos rinkai (o dėl pasiektų susitarimų kainos itin patrauklios), ją pakeisdamas importuotais gaminiais (kurių kainos mažėja).

„Tai leistų pasipelnyti Baltarusijos ir Kazachstano gamintojams“, – įsitikinęs vienas iš „Kommersant“ pašnekovų. Tiesa, rugpjūčio 19 dieną Eurazijos ekonomikos komisija tarifų kvotas gaminių importui 2015 metams nustatė visai Muitų Sąjungai: pavyzdžiui, Baltarusija negalės importuoti jautienos. Trumpiau tariant, maisto produktų importui iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių šis draudimas negalioja, todėl iš Rusijos embargo užsidirbti, vis didindami produktų kategorijų, kuriose pakeis uždraustus importuotojus, galės Moldavijos ir Ukrainos verslininkai.

Tiek makroekonomikos specialistai, tiek rinkos dalyviai įsitikinę: Rusijos pritaikyto embargo kainą teks mokėti vidaus vartotojams: schemos, kurias pasirinko Rusijos partneriai, riboja pasiūlą ir konkurenciją Rusijos rinkoje, todėl šalyje didės kainos. Logistikos problemos, pristatant produktus iš Europos, Amerikos ir Australijos Rusijos rinkai, gali paskatinti kainų šoktelėjimą iki 5 proc., mano specialistai.

Nacionalinės mėsos gamintojų asociacijos vykdomajam komitetui vadovaujantis Sergejus Jušinas pažymi, kad tiesioginio reeksporto trūkumas bet kokiu atveju skatina reeksportą – importuotų gaminių perdirbėjai iš Rusijos tampa nekonkurencingi. Rusijos žuvų perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Aleksandras Fominas mano, kad, susiklosčius tokiai situacijai, Norvegija visus krovinius, skirtus Rusijai, persiųs į JAV ir Kanadą, o Čilės produkcija, kuri iš pradžių buvo skirta Amerikai (lašiša iš Čilės du ar net tris kartus brangesnė), keliaus į Rusiją. Ši schema netinka tik daržovėms – greičiausiai šioje rinkoje embargą bus bandoma apeiti laiko patikrintomis kontrabandos schemomis.

Nežinia, kiek truks Rusijos produkcijai iš Europos šalių pritaikytas embargas, Vakarų bendroves atbaido nuo noro investuoti į Rusijos rinkai skirtos produkcijos gamyklas Baltarusijoje, Lotynų Amerikoje ir Europos Pietuose. Remiantis tokia logika, trumpalaikis embargas (priminsime, jog jis pritaikytas vieneriems metams) padarys daugiau žalos nei ilgalaikis.