Europos transporto jungtims modernizuoti – beveik 12 milijonų eurų
2014-09-11
sumin.lt
247
Europos Komisija šiandien pakvietė valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti. Paraiškas valstybės narės gali teikti iki 2015 m. vasario 26 d.
„Transporto vaidmuo, didinant Europos ūkinės veiklos efektyvumą, yra nepaprastai reikšmingas, todėl investicijos į transporto jungtis yra itin svarbios, ypač tuose Bendrijos regionuose, kuriose jos nėra geros būklės. Geresnės transporto jungtys – tai ir ekonomikos augimo skatinimas, konkurencingumo didinimas, sklandesnės ir greitesnės kelionės tiek verslui, tiek ir keleiviams“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Daugiausia lėšų bus skiriama devyniems pagrindiniams transporto koridoriams. Visi jie sudarys pagrindinį transporto tinklą ir veiks kaip bendrosios rinkos ekonomikos gyvybinė sistema. Naudojant šias lėšas, iš esmės bus pertvarkytos Rytų ir Vakarų jungtys, o visos tarpvalstybinės transporto operacijos ES įmonėms ir piliečiams taps paprastesnės.
Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius sujungs Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais. Suomija su Estija bus sujungta keltų linija, o trys Baltijos šalys šiuolaikiškomis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija.
Svarbiausias projektas – „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelio linijos, jungiančios Taliną, Rygą, Kauną ir šiaurės rytų Lenkiją, tiesimas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras