Per pastaruosius metus Lietuvos transporto infrastruktūros kokybė pastebimai pagerėjo. 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis ne tik rekonstruota ir modernizuota technologiškai pasenusi transporto infrastruktūra, bet ir pastatyti visiškai nauji objektai, pagerinę gyventojų ir krovinių judėjimą.
„Transporto ir logistikos sektorius sukuria ženklią dalį bendrojo vidaus produkto, tad nuo šalies transporto infrastruktūros būklės priklauso ne tik šio sektoriaus plėtra, bet ir valstybės gerovė, žmonių gyvenimo kokybė, investuotojų požiūris į valstybę. Dėl to svarbu užtikrinti svarbiausių šalies automobilių kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų rekonstrukciją, modernizaciją, taip pat naujų objektų statybą“, – teigia transporto plėtros projektus administruojančios įstaigos Transporto investicijų direkcijos (TID) direktorius Gintautas Predkelis.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius septynerius metus šalies transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai iš Europos Sąjungos Sanglaudos bei Regioninės plėtros fondų skirta daugiau nei 5 mlrd. litų.
Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas buvo rekonstruotas strategiškai svarbus transeuropinis kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda, pastatyti transporto srautus iš miestų centrų nukreipę ir gyventojus nuo sunkiasvorio transporto keliamo triukšmo bei taršos apsaugoję Kairių ir Vilniaus aplinkkeliai, trijų lygių Jakų sankryža. Taip pat modernizuoti oro uostai, pagilintas Klaipėdos jūrų uostas. Klaipėdoje rekonstruota Draugystės geležinkelio stotis ir šalia jos esantis kelynas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras