CARGONEWS

Įdomus faktai apie Lietuvos tiltus ir viadukus

10002

Važiuodami Lietuvos keliais pervažiuojate ne vieną tiltą ar viaduką, tačiau ne visuomet ir didžiulė patirtį turintys vairuotojai žino žemiau nurodytus faktus. Jūsų dėmesiui – įdomiausi faktai apie Lietuvos tiltus ir viadukus.

 

Lietuvos keliuose yra 1497 tiltai.

Bendras Lietuvos tiltų ilgis 51677 m.

 

Pagal perdangos medžiagą, Lietuvoje yra 1420 gelžbetoninių, 74 plieniniai ir 3 mediniai tiltai.

 

Prieš naudojimą tiltai išbandomi statinėmis ir dinaminėmis apkrovomis.

 

Tiltams ir viadukams ši gyvavimo trukmė priklausomai nuo panaudotų medžiagų yra:

  • gelžbetoniniai – 80 metų
  • plieniniai – 50 metų
  • mediniai – 20 metų.

 

Dauguma tiltų yra suprojektuoti ir pastatyti vadovaujantis 1952, 1962 m. ir geriausiu atveju 1984 m. sovietinėmis projektavimo normomis. Net paskutiniųjų 1984 m. sovietinių normų automobilių eismo apkrovos (didžiausios lyginant su ankstesnėmis)  vidutiniškai yra 1,5 karto mažesnės nei europinės (atskirais atvejais iki 2 kartų). Realios tiltų apkrovos jau europinės, o laikomoji galia ir patikimumas sovietiniai.

 

Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje ir vienas ilgiausių Europoje yra geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį, vadinamas Lyduvėnų tiltu. Tilto ilgis – 599 m, aukštis –  42,5 m,  plotis –  4,5 m.

 

Vilniaus savivaldybėje šiuo metu yra 26 automobilių tiltai, 15 pėsčiųjų tiltai, 37 automobilių viadukai,, 9 pėsčiųjų viadukai, 3 estakados, 2 automobilių tuneliai, 16 požeminių pėsčiųjų perėjų. Bendras šių statinių ilgis 9790 m.

 

Vilniuje statant transporto jungtį nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės (baigta 2007 metų liepą), estakadai sutvirtinti buvo panaudota sukibusių įtemptų lynų pluoštų sistemų technologija.

 

Vilniaus pietinis aplinkkelis

 

Naujai pastatytas Vilniaus pietinis aplinkkelis – didžiausias 2008 metų transporto infrastruktūros projektas Baltijos šalyse ir ilgiausia Lietuvoje estakada.

  •   Projekto vertė – 267,5 milijonai litų
  •   Estakados statybai panaudotų medžiagų svoris – apie 20 000 t.
  •  Sunaudota 55 000 varžtų.
  •   Estakados ilgis 380 m. Jeigu ją pastatytume vertikaliai, estakada būtų apie 60 metrų aukštesnė   už Vilniaus TV bokštą, ir 50 metrų aukštesnė už Eifelio bokštą.
  •   Statybai sunaudotos 96 sijos. Jas sujungus vieną paskui kitą, gautume tiltą, savo ilgiu prilygstantį garsiajam Bruklino tiltui (1 800 m ilgio ir 5 m pločio).
  •   Metalines konstrukcijas gabenę 104 automobiliai nuvažiavo maždaug 200 tūkst. km.
  •   Su estakados projektavimu, pasiruošimu darbui ir statyba susijusių žmonių darbo laikas – maždaug 1 mln. valandų. 
  •  Jeigu estakadą būtų statęs vienas žmogus 24 val. per parą, jis būtų užtrukęs 115 metų.
  •  Jeigu būtų galima estakadą pastatyti per vieną darbo dieną, statyboje turėtų dirbti 125 tūkst. žmonių arba visi Šiaulių miesto gyventojai.
  •  Šiame projekte dirbo 150 „Kauno tiltų" profesionalų.

 

Susiję straipsniai:

 

Komentarai

Tamašauskas Linas 2012-04-16 12:55

"Lietuvos keliuose yra 1497 tiltai" - o Baltijos jūra yra kelias?

Samonskis Saulius 2012-04-16 12:50

Ar Palangos tiltas i jura iskaiciuotas i sita sarasa?


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0