CARGONEWS

Vairuotojai piktinasi per siaura sankryža Veisiejuose

10004

Veisiejiškiai pasipiktinę žiedine sankryža miestelio centre. Mat važiuojamoji dalis aplink vidury žiedo esančią salelę per siaura ne tik vilkikams, bet ir daliai lengvųjų automobilių.

 
Parašus ant projekto dėjusi vietos valdžia sako nesitikėjusi, kad žiedas išeis toks nepatogus. Automobilių kelių direkcija ramina – įvažiuojant į žiedą galima užvažiuoti ir ant salelės.
 
Žiedinė sankryža Veisiejuose atsirado pernai. Ir vietiniai iškart ėmė ją keikti, nes, norint tvarkingai važiuoti žiedu, neįmanoma to padaryti: vidury jo įrengta akmenimis grįsta salelė didelė, o kelias aplink ją siauras – tik trijų metrų.
 
Išlaviruoti sunku ne tik sunkiasvoriams automobiliams, bet ir autobusams. Burba ir dažnas lengvosios mašinos vairuotojas. Vietiniai kraipo galvas, kas tokią kvailystę sugalvojo.
 
„Kas tokį projektų darė, nežinau. Kur tai girdėta, šitokią nesąmonę padaryti. Kiek čionai prabūta, niekada to nebuvo“, – sako veisiejiškis Antanas Damanskas.
 
„Jau kai atvažiuoja tos „fūros“, tai išvis baisu. Girdžiu, barkšt, galvoju, kas čia pasidarė. Tai išlipo pats vairuotojas užkabinęs tą tvorą, pats žiūri, ką jis čia padarė“, – pasakoja veisiejiškė Janina Urbonienė.
 
Veisiejiškiai nerimaudami laukia vasaros, kai eismas miestelyje bus dar intensyvesnis. Mat per čia į Lenkiją kursuoja vilkikai, o iš jos – lengvieji automobiliai į Druskininkus ar Vilnių. Žmonės sako nekreipiantys dėmesio – dažnai per žiedą važiuoja taip, lyg jo nebūtų.
 
„Per mažas žiedas padarytas. O mašina didelė. Čia tik lengvoms mašinoms, o „fūroms“ – tikrai ne. Labai sunku išsilenkti ir važiuoji tiesiai“, – sakė krovininio automobilio vairuotojas.
 
„Visi važiuoja tiesiai, niekas nepaiso jo. Geriau jo būtų ir nebuvę“, – teigė kalbintas lengvojo automobilio vairuotojas.
 
Kilus bendruomenės nepasitenkinimui, Veisiejų valdžia sako nesitikėjusi, kad žiedas bus toks nepatogus ir išsigynė prisidėjusi jį rengiant.
 
„Mes tiktai išvydome, kai prasidėjo darbai. Daugiau jokių derinimų su mumis čia nebuvo. Pasakyta buvo tiek, kad darome iš Susisiekimo ministerijos lėšų ir kad remia ES, ir visas derinimas“, – tvirtina Veisiejų miesto seniūnas Juozas Rutkauskas.
 
Tačiau projekte padėti ir seniūno, ir kitų būtinų tokiam projektui suderinti žmonių parašai.
 
Automobilių kelių direkcija sutinka, kad žiedas – mažokas, skersmuo – tik 18 metrų. Didesnis, sako, netilpo. Bet esą ir toks pasiteisino – padidėjo saugumas, anksčiau čia nuolat buvo eismo įvykių.
 
O į kelią netelpantys vairuotojai esą gali užvažiuoti ant žiedo salelės – tai niekas nedraudžia.
 
„Ji tikrai negadina transporto priemonės, paprasčiausiai turi mažinti greitį. Vilkikas gali važiuoti tiesiai per tą salelę. Tik jis vis tiek turi laikytis žiedinėje sankryžoje keliamų reikalavimų – tai yra eismas ratu“, – aiškina Automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
 
Veisiejų žiedinė sankryža – ne vienintelė tokia šalyje. Analogiška įrengta, pavyzdžiui, Senuosiuose Trakuose. Iš ten jokių skundų esą nėra.
 
Tačiau veisiejiškiams pasipiktinus, Kelių direkcija sako svarstysianti, ar sankryžą tobulinti. Jos įrengimas su prieigomis kainavo beveik 1,5 mln. litų.

Komentarai

Mikalauskas Kęstutis 2012-04-16 12:17

Neisižeiskit idijotai, projektų sumanytojai, projaktuotojai ir jų igyvendintojai. Sutinku del visko kas liečia žiedines sąnkryžas + ir -.Svarbiausias akcentas šiuose projektuose yra Europos (didžioji dalis) ir Lietuvos pinigų įsisavinimas visa kita yra dzin nes visiems dalyvavusiems tuose projektuose visiškai aišku kad po kelių metų bus skirta lėšų tobulinimui ,rekonstrukcijai ar kap. remontui , neva išaugo transporto srautai, ryškiai pasikeitė situacija.Lietuva ne Lenkija žemės plotų įrenginėjant tokias sankryžas tikrai pakanka(yra išimčių) aišku. Toks nepavydėtinas žiedas iregtas Mažeikių apvaževime neaišku kaip atrodys dar nebaiktas toks šedevras Plungė -Rietavas lengvieji pravažiuos bet furom kančia ir tai vadinasi eismo saugumo gerinimas. Padangų pardavėjai, montuotojai detalių pardavėjai šių projektų nekeiks.


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0