Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 915,9 mln. Lt. Kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios sudarys apie 270 mln. Lt, šiais metais į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. Lt.
Tai numatyta šiandien Vyriausybės patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2012 m. sąmatoje.
„Šiemet investicijos į kelius išliks panašaus lygio kaip ir 2011 m., tačiau kiek skirsis jų panaudojimo prioritetai. Atsižvelgiant į gana gerą pagrindinių šalies kelių būklę, 2012-aisiais daugiau dėmesio bus skiriama rajoniniams keliams, einantiems per miestelius ir gyvenvietes“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Be to, 20 proc. programos lėšų, vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, teks vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Tai sudarys 163,6 mln. Lt. Šiuos pinigus savarankiškai naudos savivaldybės.
Valstybinės reikšmės keliams tiesti, modernizuoti ir taisyti šiemet iš valstybės biudžeto skiriama 65,0 mln. Lt. Padidintos lėšos žvyrkelių asfaltavimui. Jų skiriama 83,4 mln. Lt.
Rūpinantis eismo sauga, šiais metais daugiau nei dvigubai išaugs finansavimas pėsčiųjų ir dviračių takams. Šios investicijos sieks 8,9 mln. Lt. Be to, įvairioms saugaus eismo programoms keliuose įgyvendinti bei švietėjiškai veiklai numatoma beveik 31,5 mln. Lt.
Tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams statyti, rekonstruoti ir taisyti ketinama panaudoti 27,4 mln. litų. Beveik 60 mln. Lt reikės Europos Sąjungos remiamų projektų Lietuvos bendrojo finansavimo daliai užtikrinti.
Programoje taip pat numatytos lėšos keliams projektuoti, jų ekspertizėms atlikti, mokslo tiriamiesiems darbams, kelių informacinėms sistemoms kurti.
Dar 5 proc. programos lėšų (40,9 mln. Lt) yra rezervinės – jos bus paskirstomos vėliau ir panaudotos valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Pastaruosius keletą metų didžioji dalis šių lėšų paprastai tekdavo vietinės reikšmės keliams ir miestų gatvėms gerinti.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras