CARGONEWS

Žada kovoti prieš netinkamai eksploatuojamus žibintus

10330

Dažno automobilio žibintai nėra tinkamai sureguliuoti. Be to, dalyje mašinų sumontuotos gerokai stipresnę šviesą, nei numato gamintojas, skleidžiančios lemputės, kurios trukdo kitiems eismo dalyviams.

 
Specialistai ilgai ginčijosi, ar lenktynininko Stasio Brunzos siūlomas privalomas automobilio žibintų skleidžiamo šviesos srauto stiprumo nustatymas nebus perteklinis.
 
„Per techninės apžiūros centrus pirmiausia per du mėnesius ištirsime bendrą situaciją, o po to priimsime galutinį sprendimą”, – sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
 
Šiam pasiūlymui besipriešinantys ekspertai įsitikinę, kad situaciją keliuose kur kas labiau pagerintų įstatymų bazės sureguliavimas.
 
„Techninės apžiūros apsunkinti nereikia. Pakaktų ir esamų įstatymų korekcijų, kurios leistų pareigūnams atlikti gerą kontrolę keliuose”, – įsitikinęs įmonės „Transporto studijos” ekspertas Ramūnas Vėlavičius.
 
Pažeidėjai siaučia nebaudžiami
 
Techninių apžiūrų specialistai yra apskaičiavę, kad maždaug trečdalyje automobilių yra netinkamai sureguliuoti žibintai. Tačiau niekas iki šiol nevertino, kokios lemputės įstatytos į žibintus.
 
Niekam ne paslaptis, kad nemenka dalis vairuotojų į automobilių žibintus įsistato ne automobilių gamintojų numatyto 60/55 W standarto halogeninius H4 tipo, o gerokai stipresnę šviesą skleidžiančius gaminius, pavyzdžiui, 140/100 W halogenines lemputes.
 
Ne mažiau problemų kelia iš halogeninių į ksenoninius perdirbti žibintai.
 
Žibintai trumpam apakina
 
Mokslininkai seniai įrodė, kokį pavojų eismui kelia nesutvarkyti automobilio žibintai.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) laboratorijoje nustatyta, kad šviesų apakintas vairuotojas vidutiniškai 5,2 sekundės nebemato artimos – už 10–15 metrų esančios kliūties.
 
Tad 100 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio automobilio vairuotojas pradėtų stabdyti tiktai nuvažiavęs beveik 100 metrų.
 
Aišku viena – šiame kelio ruože atsiradusios kliūties jis fiziškai net negali pamatyti.
 
Tyrimas parodė, kad šviesų apakintam vairuotojui regėjimas sutrinka mažiausiai 3,4 sekundės. Ilgiausiai tyrimo dalyviui trukęs sutrikimas siekė dvigubai ilgiau – net 7 sekundes.
 
„Nors atskiros statistikos nėra, į avariją tamsiuoju paros metu patekę vairuotojai dažnai skundžiasi, kad juos apakino priešpriešiais važiuojančios mašinos žibintų šviesa”, – aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas V.Pumputis.
 
Norima įvertinti padėtį
 
Kovo 2 dieną vykusiame saugaus eismo komisijos posėdyje nuspręsta, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti tikrąją padėtį.
 
Todėl kelis mėnesius techninę apžiūrą atliekančiuose centruose bus kaupiami duomenys, o po to nustatytos mažiausio ir didžiausio leistino šviesos srauto ribos.
 
„ES direktyvos nenumato tokių priemonių, bet ne viena valstybė itin principingai kovoja su taisyklių nepaisančiais vairuotojais.
 
Specialistas įsitikinęs, kad ištyrus padėtį dar šiemet bus galima įvesti privalomą žibintų skleidžiamos šviesos srauto patikrinimą.
 
„Mūsų žiniomis, techninę apžiūrą atliekančioms bendrovėms problemų neiškils, nes daugumoje centrų su turima įranga jau dabar galima atlikti tokią patikrą”, – sakė V.Pumputis.
 
Siūlymą vadina pertekliniu
 
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” direktorius Gintautas Šlėderis neslėpė, kad reikalavimas privalomai matuoti žibintų šviesos srautą sukeltų nepatogumų.
 
„Įrangą, kuria tai galima atlikti, turi ne visos įmonės, todėl tektų ją įsigyti. Be to, šviesos srautą nėra taip paprasta išmatuoti”, – tikino „Transekstos” vadovas.
 
Šį tyrimą pertekliniu pavadino ir įmonės „Transporto studijos” ekspertas R.Vėlavičius. Jis įsitikinęs, kad keliuose didžiausią pavojų kelia ne pernelyg stiprią šviesą skleidžiantys, o tinkamai nesureguliuoti žibintai.
 
„Techninės apžiūros centrai pakankamai kontroliuoja, bet kontrolės grandinė nutrūksta vos išvažiavus į gatvę. Manau, kur kas didesnį efektą duotų pataisos įstatymų bazėje, kurioje reglamentuojamas policijos pareigūnų darbas. Viena pataisa nieko nepagelbės, nes turi veikti visas priemonių kompleksas”, – sakė R.Vėlavičius.
 
Eksperto manymu, būtina sugriežtinti kontrolę keliuose, o pareigūnams suteikti galių patiems įvertinti įtarimų sukėlusių žibintų būklę: „Pažiūrėti, kokia lemputė įstatyta, specialių žinių ir gebėjimų nereikia. Juolab kad galima būtų suteikti teisę iškviesti ekspertą ar nusiųsti automobilį į papildomą techninę patikrą.”
 
Pavojų kelia ir nusidėvėję langai
 
Specialistai pažymi, kad tirti būtina ne tik šviesos srautą, bet ir paties žibinto bei jo dalių būklę. Niekam ne paslaptis, kad skaidrumą praranda ne tik apibraižytas žibinto stiklas, bet ir senstantis reflektorius.
 
Jei įbrėžimų daug, šviesos spindulys lūžta stikle, todėl ne tik netinkamai apšviečiamas kelias, bet ir akinami kiti eismo dalyviai. Tuo tarpu dėl pasenusio ar neoriginalaus reflektoriaus žibintas skleidžia pernelyg menką šviesą.
 
Britų saugaus eismo specialistų tyrimas bakstelėjo į dar vieną bėdą – nusidėvinčius automobilių priekinius stiklus. Jie ragina kas 6–8 metus keisti priekinius automobilio stiklus, nes dėl įbrėžimų ir mikropažeidimų juose lūžta priešpriešiais atvažiuojančios mašinos žibintų skleidžiamos šviesos spinduliai, todėl akinamas vairuotojas.
 
„Pas mus tai dar nėra vertinama, bet neabejoju, kad netolimoje ateityje tai darysime ir mes. Lietuvos automobilių parkas yra senas, o keliai nešvarūs, todėl priekiniai stiklai greičiau susidėvi”, – pripažino R.Vėlavičius.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0