Šiais metais Lietuvos keliuose nustatytos 58 „juodosios dėmės“ – tai beveik 200 mažiau nei prieš penkerius metus, kai jų buvo 247, ir apie trečdaliu mažiau nei pernai. Avaringų vietų skaičius nuolat mažinamas rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant dviračių takus, diegiant prevencines eismo saugos priemones.
Iki šiol daugiausia „juodųjų dėmių“ yra likę kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos bei magistralėje „Via Baltica“, ypač tarp Marijampolės ir Kalvarijos. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.
„Pavyzdžiui, kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas, diegti kitas eismo saugos priemones. Ateityje saugesnį ir patogesnį eismą padės užtikrinti šiemet pradedamas tiesti Priekulės aplinkkelis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Eismo sąlygos tarp Kauno ir Jonavos jau pagerėjo, 2011 m. rekonstravus avaringiausią apie 8 km ilgio ruožą, einantį prie pat gyvenviečių. Čia rekonstruota kelio danga, įrengtos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Sankryžose su keliais, vedančiais į Išorus, Zatyšius ir Stašėnus, įrengtas šviesoforinis eismo reguliavimas, sankryžų matomumui pagerinti įrengtas apšvietimas. Tikėtina, kad dėl šių patobulinimų per artimiausius metus „juodųjų dėmių“ sumažės.
Daug dėmesio skiriama ir magistralės „Via Baltica“ saugai gerinti. Inžinerinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti saugų automobilių įvažiavimą iš šalutinių kelių, nustatoma daugiau vietų, kuriose bus draudžiama lenkti, kai kur ties degalinėmis, ypač ruože netoli valstybės sienos su Lenkija, priešpriešiniai eismo srautai atskiriami inžinerinėmis priemonėmis, ribojamas leistinas greitis. Be to, 2012–2013 m. bus rekonstruojamas apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožas ties Pasvaliu, planuojami sankryžų rekonstrukcijos bei dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo projektai.
2012–2013 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminius rekonstrukcijos darbus arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus bei „juodojoje dėmėje“ įvykusių avarijų priežastis ir pobūdį, kelio aplinką.
„Juodoji dėmė“ – tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Pastaruosius 6 metus „juodųjų dėmių“ skaičius Lietuvos keliuose nuolat mažėja. 2006 m. buvo nustatytos 267 „juodosios dėmės“, 2007 m. – 247, 2008 m. – 225, 2009 m. – 178, 2010 m. – 135, 2011 m. – 87, 2012 m. – 58.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras