Pasienyje sąžiningai eilėje laukia tik „maišai“
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija praneša, kad padėtis pasienyje su Baltarusija tampa erzinanti ir nekontroliuojama. Mat vežėjai, gabenantys ne temperatūrinio režimo prekes, visai suįžūlėjo: jie, aplenkdami bendroje eilėje stovinčius kolegas, lenda į puspriekabių-šaldytuvų eilę ir sėkmingai kerta Lietuvos sieną. Sąžiningai eilėje laukiantys vežėjai, pastarųjų vadinami „maišais“, sako daugiau nebegalintys taikstytis su esama padėtimi. „Jei situacija nepagerės, raštu kreipsimės ir į šalies Prezidentę“, – patikina smulkių ir vidutinių vežėjų atstovas S. Česnavičius.
„Bendroje eilėje stovintys vairuotojai neturi jokių priemonių patikrinti, ar puspriekabių-šaldytuvų vairuotojai teisėtai juos aplenkia – nestovi ilgose eilėse. Taip sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Blogiausia, jog pasitaiko atvejų, kai muitinės pareigūnai įleidžia vežėjus be šaldytų krovinių į muitinės teritoriją, t.y., pastebėję, kad krovinys nėra greitai gendantis, negrąžina į bendrą eilę“, – piktinasi Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius S. Česnavičius.
Muitinės departamento (MD) darbuotojai patikina, kad jeigu į muitinės postą be eilės įvažiuoja transporto priemonė, kuri neturi tokios teisės (aut. pastaba – be eilės atlikti muitinės formalumų), ji privalo būti grąžinta į bendros eilės pabaigą.
Pasak MD specialistų, jeigu tokios transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta muitinės pareigūnų reikalavimams, pastarieji turi teisę surašyti Administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal 208 str. už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Už jį teismas ,,skubančiam“ vairuotojui įprastai skiria apie 800-1000 Lt baudą.
MD pareigūnai paklausti, ar pasitaiko tokių atvejų, kad transporto priemonė grąžinama į bendrą eilę, to nepaneigia: „Jeigu šaldytuve, skirtame krovinių, kuriems reikalingas temperatūros režimas, gabenimui, yra vežamos, pavyzdžiui, sagos, kurioms gabenti užtenka pigesnės puspriekabės (aut. pastaba – be šaldymo įrengimų), muitinės pareigūnui toks gabenimo būdas gali sukelti įtarimų. Tuomet gali būti atliktas krovinio detalus muitinis tikrinimas, o už prekių perkrovimą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, apmoka vežėjas (deklarantas)“.
Smulkių ir vidutinių vežėjų atstovas S. Česnavičius pabrėžia, kad muitinės pareigūnai galėtų dirbti operatyviau ir akyliau: „Tikėtina, kad akivaizdžius nusižengimus vežėjai gali daryti sąmoningai, nes už tai muitinės pareigūnai galimai iš vairuotojų gauna tam tikrą atlygį. Labiausiai vežėjai nukenčia Lavoriškių ir Medininkų pasienio punktuose. Muitinės darbuotojų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad nemaža dalis iš Lietuvos muitinės teritorijos išleistų šaldytuvų, prieš įvažiuodami į Baltarusijos muitinės teritoriją, stoja į bendrą eilę su visais vežėjais, mat baltarusiai tikrina griežčiau“.
Anot S. Česnavičiaus, Baltarusijos muitininkai stengiasi dirbti sąžiningiau nei lietuviai ir visus, be eilės atvažiavusius šaldytuvus, jeigu juose vežamos prekės neatitinka keliamų reikalavimų, nedvejodami grąžina atgal į bendrą eilę. „Netvarką Lietuvos pasienyje su Baltarusija Lietuvos vežėjai sąlyginai toleravo ir pakentė iki tol, kol neatėjo sunkūs finansiniai laikai. Jau kurį laiką vežėjai, gabenantys prekes ne šaldytuvinėmis puspriekabėmis, jaučia sąstingį rinkoje – gabenimų kainos nuo metų pradžios iki lapkričio mėnesio pabaigos nukrito daugiau kaip 30 proc. Ne vienai įmonei iškilo reali bankroto grėsmė“, – nuogąstauja S. Česnavičius.
Kaip teigia su panašiomis problemomis susiduriantys vežėjai, patys muitininkai, išgirdę vairuotojų ar jų darbdavių nusiskundimų, tiesiog kaltina valdžią – neva ji skiria pernelyg mažai etatų.
„Dėl ilgų prastovų pasienyje vežėjai patiria milijoninių nuostolių. Mes, gelbėdami situaciją, sutiktume netgi mokėti papildomą pasienio muitinės paslaugų mokestį, kurio lėšomis tikslingai galėtų disponuoti tik Muitinės departamentas. Pasienio muitinėse būtų sukurta naujų darbo vietų, o tai padėtų vežėjams sutaupyti daug lėšų. Šiuo atveju laimėtų visi“, – dėsto S. Česnavičius.
Vežėjai pabrėžia, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, pasienyje situacija kur kas geresnė. Estijoje jau kurį laiką veikia elektroninė eilių reguliavimo sistema, sumažinanti vežėjų prastovas ir eliminuojanti sukčiavimo galimybę. Estijos atstovai prieš porą savaičių buvo atvykę į Lietuvą šios sistemos galimybių pristatyti Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir kitų susijusių institucijų pareigūnams.
Transportininkai įsitikinę, kad spręsti susidariusią situaciją Baltarusijos pasienyje būtina kuo greičiau ir tam reikia konsoliduoti institucijų pajėgas. Kitaip tariant, imtis jungtinių veiksmų, nesikratant atsakomybės už pasekmes ir „nekariant“ problemų vieni kitiems.
Komentarai
Mes irgi uz talonus,tai tikrai efektyvu.Ir kuras sutaupytas,ir laikas,per kuri vairuotojas galetu ilsetis,o ne sokinet del kiekvieno lendancio be eiles.Vairuotojai labai patenkinti del sebezo punkto.
Kam išradinėti dviratį, jei LV - RUS pasienyje puikiausiai veikia talonų išdavimo sistema. Vairuotojas arba ramiai laukia savo eilės, klausydamasis racijos, arba gali paskambinti ir sužinoti, kokie numeriai dabar kerta siena. Visada įmanoma pravažiuoti su paprastu kroviniu kaip su greitai gendančiu, tačiau dabar galima rasti, kas išdave taloną ir praleidė paprastą krovinį be eilės. Tokia sistema taip pat turėtų būti įdiegta LT- BY, BY- LT pasienyje, nes čia eilės paprastai labai ilgos, tenka stovėta paromis, daug kas lenda be eilės, nei policija, nei milicija neatsako už eiles. Dėl to ir pykčiai, sudaužytas stiklas ir vairuotojų nuovargis. Manau, kad elektroninė sistema pradės veikti negreitai, o talonų sistemą galima paleisti greitai ir be papildomų išlaidų.
Jūsų komentaras