Šiaurės Italijoje prasidėjo tarptautinio Europinio transporto koridoriaus Nr. 5 statybos. Tai autostrada, kuri bus kelio Lisabona–Kijevas dalis. Planuojama, kad šis strateginis projektas bus įvykdytas per minimalius terminus, nepaisant artėjančios galimos antrosios finansinės krizės. Ne paslaptis, kad ateityje tikimasi, jog vienas iš svarbiausių kelių Europoje bus pratęstas iki Maskvos.
95 km. autostrados dalis, kuri drieksis Italijoje, laikoma esmine viso penktojo transporto koridoriaus dalimi. Tiesa, žvilgtelėjus į šio projekto istoriją, akivaizdu, kad biurokratinis koridorius buvo gerokai ilgesnis – apie kelią jau kalbama 30 m., 15 m. laukiama jo statybų pradžios, bet tik šiemet pradėti pirmieji darbai.
Penktąjį Europos transporto koridorių Europos Sąjunga planavo labai seniai. Dabar darbų sąmatas reiks peržvelgti dar kartą ir, natūralu, kad jis bus brangesnis nei manyta anksčiau. Europos Sąjungai bei Italijai teks atseikėti nemažai pinigų.
Kai kur kelyje Lisabona–Kijevas keliai jau yra, kai kur jie pradedami tiesti, tačiau ši atkarpa Italijoje laikoma svarbiausia. Kiekvieną dieną 50 tūkst. automobilių leidžiasi i pietus link Venecijos ir stringa spūstyse. Nutiesus naująją autostradą, to daryti nebereikės ir transporto srautas judės laisvai, aplenkdamas Venecijos apylinkes.
Italai žada, kad jų atkarpa bus pavyzdinė ir kitos šalys, per kurias drieksis vienas iš pagrindinių kelių Europoje, turėtų imti pavyzdį. Tikimasi, kad ir Rusija prisijungs prie projekto ir pratęs kelią iki Maskvos.
Šešių eismo juostų kelias, po tris į kiekvieną pusę, tiltai, viadukai, nuvažiavimai, degalinės ir elektroninės švieslentės, taip turėtų atrodyti naujasis plentas.
Jam priešinasi tik fermeriai ir antiglobalistai. Tačiau ir šis priešiškumas yra labiau idėjinis nei pagrįstas rimtais argumentais. Jiems atrodo, kad šiaurinė šalies dalis ir jos nuostabus gamtovaizdis bei vynuogynai nukentės nuo naujojo kelio.
Tačiau nepanašu, kad taip nutiks. Iš esmės naujoji autostrada bus po žeme. 72 proc. naujojo kelio teks važiuoti tuneliais, kurių bus net 35. Kelią planuojama nutiesti per 6 m. Numatoma, kad maksimalus leistinas greitis bus 130 km/h, tad komerciniam transportui greičio apribojimų ir stabdymų nenusimato.
Esant sudėtingai šalies finansinei situacijai, pradėti tokius projektus gana rizikinga ir reikalauja smarkiai taupyti bei įšaldyti kitus projektus, pavyzdžiui, tiltą į Siciliją. Nuspręsta, kad naujasis kelias yra svarbiausia ir aktualiausia šiuo metu problema, kurią reikia išspręsti, kad Europoje transporto judėjimas pasidarytų dar laisvesnis.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras