Uolios vilkikų gaudynės – ne už dyką?

Šalia miesto – „skerdykla“

 

Kalbama, kad tokios sumos dažniausiai užtenka pernelyg uolaus pareigūno širdžiai suminkštinti.

 

„Girti ir greiti pareigūnų jau nebedomina. Pabandyk girtas būdamas duoti kyšį – sulaikys ir iškels baudžiamą bylą. Naujas jų versliukas – uolus sunkiasvorių transporto priemonių svėrimas“, – kalbėjo pavardės nedrįsęs viešinti transporto įmonės atstovas.

 

Greitkeliu Klaipėda–Vilnius ar kituose apskrities keliuose krovinius gabenantys vairuotojai šalia uostamiesčio atsiradusį modernų transporto kontrolės punktą savo žargonu jau praminė „skerdykla“.

 

Į šį punktą privalo užsukti kiekvienas krovinio vežėjas, čia įrengtos modernios automobilių svarstyklės.

 

Apvažiavo aplinkkeliais

 

Kurį laiką vilkikų vairuotojai mėgino gudrauti ir šį punktą apvažiuodavo aplinkkeliais ar net kaimo keliukais.

 

„Tačiau bėda ta, kad net ir turėdamas tvarkingus dokumentus ar jau pasverto ir jokių apribojimų neviršijančio automobilio vairuotojai vis tiek užkliūva pareigūnams“, – kalbėjo vežėjas.

Patys vairuotojai neslepia, kad visais atvejais, nesvarbu, ar užkliūsi policininkui, muitininkui, ar kelių transporto inspektoriui, geriau reikalus tvarkyti geruoju.

 

„Net ir žinodami, kad nevežame antsvorio, pareigūnai vis tiek mūsų automobilį nusiuntė pasisverti. Laikas sugaištas, nuo maršruto nukrypta, tuščiai išdeginti degalai, o kam dėl to pasiskųsi?“ – piktinosi krovinių gabentojas.

 

Pasak vairuotojų, dosniausi yra miškavežių ir žvyrą iš karjerų gabenantys sunkvežimių vairuotojai.

 

„Mėginome ieškoti informacijos net ir Policijos departamente, tačiau niekur neradome, kad būtų nustatyta tvarka, kokį atstumą pareigūnas turi teisę varyti automobilį pasisverti iš naujo. Niekas neprieštarauja, kad svertis reikia, tačiau sustabdytas naktį vidury laukų autostradoje žmogus turi žinoti, ar pareigūnas turi teisę tave pasiųsti keliasdešimt ar net šimtą kilometrų svertis“, – nuomonę dėstė vežėjas.

 

Svertis – tik į uostą?

 

Tačiau kur kas rimtesnę problemą vežėjai įžvelgia fakte, kad sunkvežimius kontroliuojančios trys institucijos tarpusavyje nebendradarbiauja.

Stacionarias svarstykles turi tik Valstybinė kelių transporto inspekcija.

 

„Kol kas mūsų keliuose visiška netvarka, o atskiros situacijos pasiekia absurdo viršūnę. Greitkelyje prie Klaipėdos veikia stacionarios svarstyklės. Tačiau jei automobilį sustabdė muitinės pareigūnas, jis mašiną siunčia svertis ne į šį punktą, o į muitinei priklausančią aikštelę, kuri yra uoste. Nesvarbu, kokiame kelyje ir kokiu maršrutu važiavo automobilis“, – liudijo vežėjas.

Klaipėdos teritorinės įmonės svarstyklės yra įrengtos Pilies jūrų uosto poste Nemuno gatvėje.

 

„Juk sunkvežimių patikros punktas autostradoje yra kur kas arčiau nei muitinės teritorija.

 

Tačiau su jais nepasiginčysi, kitaip uždės antrankius ir nubaus už nepaklusimą pareigūnų reikalavimams“, – pastebėjo žmogus.

 

Neradę priekabių, pradingo

 

Vilkikų vairuotojai mažiausiai baiminasi akistatos su Transporto inspekcija. Tačiau kelyje išvystas muitininkų ar policininkų ekipažas sunkvežimių vairuotojams esą kelia šiurpą.

„Mūsų įmonės automobilį net ne Klaipėdos mieste sustabdė muitininkai. Buvo nurodyta važiuoti į uoste esančią aikštelę pasisverti. Matyt, vyrai nustebo, kad vairuotojas neprieštaravo. Klusniai atvykus į nurodytą vietą, uolieji tikrintojai patys prapuolė“, – nemalonią istoriją pasakojo vežėjas.

 

Neradus antsvorio, antrą valandą nakties vilkiko vairuotojui buvo nurodyta mašiną vairuoti į privačią krovos kompanijos teritoriją.

 

„Ėmė važiuoti traukiniai, vairuotojas turėjo tik dviejų mėnesių stažą. Žmogus bandė apsisukti, judėdamas atgal užvažiavo ant metalo krūvos. Gelžgaliai perdūrė padangas. O jį stabdę muitininkai sėdo į mašiną ir išvažiavo“, – piktinosi klaipėdietis.

 

Baugina nemenkos baudos

 

Dėl panašaus pobūdžio situacijų vežėjai patiria ir kitokių nuostolių. Kol pareigūnai siuntinėja sunkvežimius nuo vienų svarstyklių prie kitų, tuščiai švaistomos darbo valandos.

 

„Jau susitaikėme, kad tenka nukrypti nuo maršruto, tačiau mašinose įrengta technika, fiksuojanti, kiek vairuotojas važiavo, o kiek ilsėjosi. Spėju, jog sustabdžius naktį važiuojantį vilkiką kas antrame rastumėme užfiksuotus viršvalandžius“, – samprotavo krovinių gabentojas.

 

Už įvairius pažeidimus gresia iki 2 tūkst. litų baudos.

 

Reidų vietos – slepiamos

 

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vadovas Romas Valevičius tikino, kad Klaipėdos rajone Dirvupių kaimo ribose automagistralėje įsikūrusiame patikros punkte priimami visų kontroliuojančių tarnybų nukreipti vilkikai.

 

„Aš nežinau, kodėl muitininkai taip elgiasi, su jais jau buvo ne kartą kalbėta. Jei vežėjai pastebi trūkumų kontrolės sistemoje, tegul išdėsto raštu“, – siūlė R.Valevičius.

 

Kelių transporto inspekcijos mobilių grupių pareigūnai, kad neatsirastų galimybės korupcijai, darbo grafikus keliuose gauna vos ne paskutinę minutę.

 

„Mūsų inspektoriai nežino, kuriame taške ir kada dirbs. Kad nebūtų vėliau visokių įtarinėjimų. Kitą kartą net aš nežinau, kur jie dirbs“, – tikino R.Valevičius.

 

Tačiau Klaipėdos regiono departamento vadovas pripažino, kad visą regioną aptarnauja vos keturi inspektoriai.

 

„Mums priklauso kontroliuoti visą apskritį, o ūkio subjektų, kuriuos reikia patikrinti, yra daug, todėl per mėnesį būna 5-6 išvažiavimai, susiję su vilkikų svorio tikrinimu“, – tikino R.Valevičius.

 

Transporto inspekcijos pareigūnams tenka kontroliuoti ne tik transporto priemones keliuose, bet ir mokymo, techninių apžiūrų centrus.

 

Tačiau pagrindinis inspektoriams tenkantis darbo krūvis – tachografų vežėjų įmonėse patikra.

 

„Mums priskirta ir vairuotojo darbo režimo kontrolė“, – paaiškino R.Valevičius.

 

Jis pripažino, kad inspekcija sulaukia vežėjų priekaištų, su kitais nuobaudas užsidirbusiais vežėjais tenka susitikti net teismuose.

 

„Visi apribojimai atsirado dėl kelių techninės būklės, juk Australijoje vežami 180 tonų kroviniai. Tačiau mūsų keliai tikrai yra laužomi“, – sakė R.Valevičius.

 

Komentarai

 

Kęstutis Lebeckis, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas.

 

Valstybės nutarimu, kaip ir policija ar Kelių transporto inspekcija, mes esame įpareigoti kontroliuoti antsvorio gabenimus. Galbūt vežėjai ne visai tiesą sako, nes su Transporto inspekcija yra sutarta, kad Dirvupių kaime esančiame punkte būtų tikrinami ir mūsų pareigūnų sustabdyti automobiliai. Jei jis yra arčiau, nei Nemuno gatvėje esančios svarstyklės, mašinos nukreipiamos ten. Apie įvairias korupcijos apraiškas vežėjai turėtų nedelsiant pranešti. Kol nežinome, kur ir koks faktas įvyko, negalime nieko išsiaiškinti. Niekas nesiunčia automobilio 100 kilometrų jį pasverti. Prie kiekvieno pareigūno nestovime. Blogai, kai žmonės nepatenkinti, o bijo pasisakyti, kas blogo įvyko. Anoniminių skambučių yra buvę, tačiau žmonės nepasako, kokioje vietoje ir kas nutiko. Nemalonu girdėti, kad net įvardijamos sumos.

 

Gytis Vincevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava“ atstovas:

 

Mums atrodo, kad nėra logiška ir aišku, kodėl trys kontroliuojančios institucijos bando taikyti tik savo svarstykles. Asociacija mėgino prašyti, kad Kelių policijos įgaliojimai būtų išplėsti, nes krovinių pervežimas sunkiasvorėmis mašinomis yra pavojingas dalykas. Didesnė kontrolė – būtina, tačiau tarpinstitucinio susikalbėjimo dėl to neturėtų būti mažiau. Jei šalia yra Kelių inspekcijos postas, nėra logiška reikalauti vykti svertis į kitą vietą. Apie tokius atvejus vežėjai turėtų informuoti mus, o mes savo ruožtu apie tokią praktiką informuosime aukštesnius tos kontroliuojančios institucijos pareigūnus. Tai tik vežėjų gaišinimas.

 

Faktai

 

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamente, kuris kontroliuoja Klaipėdos ir Tauragės apskritis, per 9 šių metų mėnesius buvo patikrinta 7,5 tūkst. įvairios paskirties automobilių, pasverta ir pamatuota 2,5 tūkst. automobilių.

 

Už darbo grafiko nesilaikymą vairuotojui gresia nuo 500 iki 1 tūkst. litų baudos, įmonei – nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų bauda.

Už viršytą bendros masės svorį gresia bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų.

 

Bendra automobilio ir krovinio masė Lietuvos keliuose turi neviršyti 40 tonų, vežant jūrinius konteinerius – 44 tonų.