CARGONEWS

Europos šalių vairuotojai dažnai vairuoja rizikingai

11565

"Goodyear Dunlop" atlikta apklausa atskleidė, kaip skiriasi Europos vairuotojų įpročiai kelyje. Skirtingų šalių vairuotojai nevienodai suvokia kelionės saugumą ir, nors numano apie saugumą lemiančius veiksnius, ne visi automobilininkai vienodai jų paiso.

Dauguma europiečių pripažino alkoholį stipriausiu rizikos veiksniu kelyje, tačiau tai ne visus sustabdo. Pavyzdžiui, net pusė apklausoje dalyvavusių Belgijos vairuotojų prisipažino linkę vairuoti automobilį po kelių taurių alkoholio. Apklausa parodė, kad rizikuoti labiausiai mėgsta vokiečiai: jie pirmauja pagal pomėgį spausti akseleratoriaus pedalą iki dugno ir pralėkti geltoną šviesoforo signalą.

Apklausa apie vairuotojų žinias ir požiūrį į eismo saugumą – tai bendrovės "Goodyear" saugaus eismo kampanijos dalis. "Kokybiškos padangos yra viena iš būtinų priemonių, reikalingų aplenkti pavojus keliuose, – sakė "Goodyear Dunlop" pardavimų vadovas Baltijos šalyse Elmantas Latkauskas. – Tačiau svarbu nepamiršti, kad eismo saugumui labai daug įtakos turi ir vairuotojų žinios ir elgesys. Todėl "Goodyear" nuolat atlieka tyrimus apie tai, kaip būtų galima pagerinti saugumą keliuose, ir organizuoja šviečiamąsias kampanijas, kurių metu primena vairuotojams svarbiausias saugumo taisykles."

Kaip labiausiai pavojų saugiai kelionei keliantį veiksnį 90 procentų visų apklaustų Europos vairuotojų nurodė vairavimą pavartojus alkoholio. Beveik tokios pat svarbos (82 proc.) vairuotojams atrodo ir tinkamų padangų transporto priemonei parinkimas ir jų nuodugni priežiūra. 77 procentai dideliu rizikos veiksniu saugiai kelionei nurodė vairavimą pavargus. Nemažai apklaustųjų įvertina automobilio įrangos svarbą: tinkamai veikiantys priekinio stiklo valytuvai (67 proc.), oro sąlygas atitinkančios padangos (64 proc.). Paklusimas greičio limitui svarbiu saugumo veiksniu atrodo kiek daugiau nei pusei (59 proc.) apklaustųjų.

Nepaisant to, kad vairuotojai pripažįsta riziką vairuojant išgėrus, trečdalis (31 proc.) apklaustųjų europiečių sėda už vairo po kelių alaus bokalų ar vyno taurių. Pagal apklausos rezultatus, taip elgiasi beveik pusė Belgijos vairuotojų: 49 proc. pasisakė sėdantys už vairo po keleto taurių. Mažiau tokia praktika užsiima italų (38 proc.), ispanų (38 proc.) ar prancūzų (36 proc.) vairuotojai. Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje po kelių taurių pripažino vairuojantys tik penktadalis vairuotojų (atitinkamai 20 ir 23 proc.). Apklausa parodė, kad Lenkijos vairuotojai išgėrę beveik nevairuoja: tik 9 procentai pasisakė sėdantys už vairo įkaušę.

Apklausos dalyvių pasiteiravus apie mėginimus "spausti iki dugno" – važiuoti didžiausiu įmanomu automobilio greičiu, nuo kitų šalių rezultatų gerokai atsiplėšė Vokietijos vairuotojai. Net 63 procentai pasisakė išbandantys maksimalų automobilio greitį. Už jų liko Lenkijos vairuotojai, kurių, teigiančių, jog kartais spaudžia akseleratoriaus pedalą iki dugno, atsirado mažiau nei pusė: 44 procentai. Automobilio greičio galimybes mažiau linkę bandyti kitų šalių vairuotojai: 37 proc. Italijoje, 35 proc. Ispanijoje, kitur – apie trečdalį. Vidutiniškai Europoje akseleratoriaus už ūsų tampyti nebijo 37 proc. apklaustų vairuotojų.

Vokietijos vairuotojai pasižymėjo ir kaip labiausiai linkę priimti geltoną šviesoforo signalą kaip užuominą ne stabdyti, o priešingai – paskubėti. Net 82 proc. apklaustų vokiečių vairuotojų pasisakė, kad pamatę geltoną šviesą verčiau paspaus greičio pedalą nei pristabdys automobilį. Tą patį prisipažino didžioji dalis vairuotojų ispanų (78 proc. ) ir trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų lenkų. Po jų seka italų vairuotojai (71 proc.) ir belgai (70 proc.) su Jungtinės Karalystės vairuotojais (68 proc.). Iš viso, pamatę geltoną šviesoforo šviesą, akseleratorių spaudžia dauguma: vidutiniškai 73 procentai apklaustų Europos šalių vairuotojų.

Bendrovės "Goodyear" inicijuoto tyrimo metu šių metų gegužę buvo apklausti 3500 vairuotojų iš Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0