Nors ši vasara nei kelininkams, nei vairuotojams negrasino dideliais karščiais, vis dėlto būta nemažai vargo dėl betoninio kelio Vilnius-Utena siūlių priežiūros. Pernai ne kartą vairuotojai susidūrė su problemomis, kai lėkdami dideliu greičiu vos išvengė autoįvykio dėl keliasdešimt cemtimetrų pakilusių betono blokų. Šią vasarą tokių įvykių būta ne daug, tačiau jau kalbama apie magistralinio kelio A14 (Vilnius-Utena) rekonstrukciją.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius taip pat patvirtina, kad jei lygintume A14 kelio būkle šiemet ir praėjusią vasarą, tai pastebėtume, kad ji kur kas geresnė. „Šiemet nebuvo tokio ilgo laiko tarpo, kai dieną ir naktį laikosi aukšta temperatūra. Jei naktį temperatūra žemesnė, tai danga spėja atšalti, tuomet viskas gerai: nėra tokio didelio neigiamo poveikio betono dangai“, – informuoja P. Tekorius.
Neigiamas poveikis dangai didžiausias tada, kai dieną laikosi maždaug 30 laipsnių temperatūra, o naktį ne daug tenukrenta. Anot LAKD šią vasarą kelyje A14 betono blokai pakilo tik porą kartų. Gausesnių deformacijų pavyko išvengti dėl betono dangai tinkamų oro sąlygų ir nuolatinės kelininkų priežiūros.
„Betoninio kelio siūlės susidėvėjusios, kažkada jos nebuvo tinkamai padarytos. Jei danga normaliai padaryta ir teisingai eksploatuojama, tai tokių problemų neturėtų būti. Eksploatacijai mes skiriame lėšų, bet tai laikinos priemonės. Taigi galvojame apie kelio A14 rekonstrukciją. Svarstome dvi galimybes: arba daryti tai savo lėšomis, arba skelbti partnerystės konkursą. Kol kas rengiame studiją, bet dar neaišku, koks sprendimas dėl šio kelio bus priimtas. Kol dar nieko nenutarta, turimomis priemonėmis bandome sustabdyti blokų iškilimą ir išvengti eismo įvykių“, – apibendrina P. Tekorius.
LAKD atstovai neabejoja, kad Utenos ir Minsko kryptimis (aut. pastaba – tik čia dar yra išlikusi betoninė danga) puikiai tiktų asfalto danga, tačiau tai nereiškia, kad pokyčiai bus staigūs – nuolat prižiūrint betoninę dangą ji gali laikyti dar kelis dešimtmečius.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
kada keliai Lietuvoje bus europinio lygio ??
o kada asfaltą iš Šakių į Panovius padarys???
Kada bus rekonstruotas KELIAS VILNIUS ŠALIININKAI ???????????.
Jūsų komentaras