„Via Baltica“ prašosi atnaujinimo
Lietuvos kelininkai perspėja: kol kaimynai – latviai ir estai – savo šalyse sutvarkys tarptautinę magistralę „Via Baltica“ prieš gerą dešimtmetį nutiestas jos atkarpas mūsų šalyje jau reikės tvarkyti iš naujo.
O iš naujos finansavimo programos europinių pingų infrastruktūros projektams skirti nebežadama, tad kelininkai ieško, kaip jų užsitikrinti jau dabar.
Lietuvos kelininkų teigimu, intensyviausio eismo ruožu
ose jau ryškėja gilios provėžos, trūkinėja danga, o kai kurios atkarpos kaip, pavyzdžiui, keliolika kilometrų nuo Pasvalio iki Latvijos sienos iš viso dar nesulaukė esminio atnaujinimo.
Tačiau nebaigti aplinkeliai ir kiti mažesni darbai, anot kelininkų, būtų tik pusė bėdos, palyginti su baigiančia nusidėvėti intensyviausia „Via Balticos“ atkarpa – Marijampolė–Kaunas. Čia per parą pravažiuojantys 5–6 tūkst. sunkiasvorių automobilių prieš gerą dešimtmetį nutiestą kelią jau nudėvėjo taip, kad kyla grėsmė eismo saugumui.
„To, kas buvo padaryta 2000 metais, ir mes galvojom, kad jau gana, dabar, kai eismas „Via Balticos“ ruože tarp sienos ir Kauno išaugo apie 4–5 kartus, matom, kad to tikrai neužtenka. Ir mums reikalingi dideli pinigai gerinti eismo saugumui“, – sako Petras Tekorius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas.
Preliminariai skaičiuojama, kad Marijampolės–Kauno ruožui atnaujinti reikėtų apie pusės milijardo litų. Tačiau pastaraisiais metais valstybės biudžeto ir ES paramos dalis keliams tik mažėja, o po 2013-ųjų ES pinigų infrastruktūros projektams žada iš viso nebežarstyti.
Panašų sunkmetį išgyvenantys kaimynai latviai bando suktis stambiausiems transporto objektams taikydami viešojo ir privataus kapitalo projektų modelį (vadinamąjį PPP). Rygoje ką tik pastatytas tiltas per Dauguvą su trijų lygių transporto mazgu. Tačiau dabar vos penktadalį objekto vertės investavusi Rygos savivaldybė per 20 metų privatininkui už koncesiją sumokės dar apie 400 milijonų eurų.
Tačiau ir mūsų, ir kaimynų patirtis rodo, kad didieji transporto projektai sparčiausiai juda gavę Europos Sąjungos paramos injekcijų.
„Mes gavome labai daug pinigų iš ES fondų. Ir nors pinigų iš valstybės biudžeto gauname mažiau, mažėjimą galime kompensuoti gausesniais europiniais pinigais“, – pasakoja Martas Pustas, Estijos kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Jais šiuo metu tvarkomas ir tranzitui labai svarbus Pernu apvažiavimas.
Apie rimtesnę valstybės paramą šiuo metu net nesvajojantys latvių kelininkai maždaug porai dešimtmečių nukelia „Via Balticai“ būtino vakarinio Rygos apvažiavimo planus, o smulkesniems darbams pinigų tikisi susirinkti iš kitų ES programų.
„Yra programų, kurias tvirtinant atrodė, kad jos labai reikalingos, bet dabar pinigai nenaudojami. Tikimės, kad tie pinigai bus perskirstyti keliams“, – sako Ivaras Paže, AB „Latvijos valstybės keliai“ valdybos pirmininkas.
Panašiai gauti pinigų Marijampolės–Kauno ruožui atnaujinti tikisi ir Lietuvos kelininkai.
„Mes laukiame. Jeigu bus papildomų lėšų, pabandysim pradėti realizuoti [atnaujinimą], jei nebus, bandysime tą PPP daryti. PPP, aišku, kainą išaugintų. Jeigu imtume lenkų patirtį, tai maždaug 2–2,5 karto išauga“, – teigia P. Tekorius.
Anot susisiekimo ministro, šiuo metu peržiūrimos visos iš ES fondų finansuojamos transporto programos ir ieškoma, iš kur būtų galima permesti pinigų kelininkams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras