Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šiemet dėl tolimųjų reisų vairuotojo darbo per mėnesį kreipiasi apie 60 žmonių. Laisvų darbo vietų yra gerokai daugiau – apie 360 kas mėnesį. Transporto bendrovių savininkai neneigia, kad vairuotojų poreikis šiemet gerokai išaugo, tačiau tikina neskubantys jų ieškoti naudodamiesi LDB paslaugomis – labiau pasitelkia asmenines pažintis.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad vairuotojų trūkumo tendencija rinkoje pastebima jau daugiau kaip pusmetį. „Nuo praėjusių metų vidurio, prasidėjus transporto įmonių plėtrai, atsirado ir didesnė vairuotojų paklausa. Jų netrūko tik krizės metais. Įmonės, planuodamos savo plėtrą, nori būti garantuotos, kad turės pakankamai darbo jėgos. Tiesą sakant, šiuo metu ne taip lengva rasti kvalifikuotų, atsakingų vairuotojų. Tai neramina daugelį tranmsporto bendrovių ir kai kurias netgi sustabdo nuo plėtros“, – situacija analizuoja A. Kondrusevičius.
2010 m. per mėnesį į LDB dėl tarptautinių reisų vairuotojo darbo kreipdavosi apie 90 vairuotojų, šiemet trisdešimčia mažiau, o laisvų darbo vietų yra šiek tiek daugiau nei pernai.
Pernai įdarbinta 1146 darbo biržoje registruotų tarptautinių reisų vairuotojų ir išduota 1136 leidimų užsieniečiams vairuotojams. Apie 2 tūkst. darbo vietų liko laisvų.
Vežėjai įdarbinti neskuba
UAB „Jordė“ direktorius Arūnas Kudaba sako, kad didelio vairuotojų trūkumo nejaučia: „Matyt, dėl to, kad pas mus nebuvo didelės vairuotojų migracijos. Problema ta, kad kai reikia ieškoti, susiduriame su problema, jog kreipiasi daug tokių, kurie mėgsta lakstyti po įmones. Mes nepriimtume tokių, kurie per 4-5 metų darbo patirtį yra pakeitę 6 įmones“.
Anot vežėjo, tokie vairuotojai bėga ten, kur pamoja didesniais pinigais: „Neatsižvelgia į stabilumą – į tai, kad kas mėnesį vienodu laiku gauna algą. Dar viena problema ta, kad tie, kurie sunkmečiu nesugebėjo konkurencingai dirbti, vėl bando kapstytis – kuria įmones, vykdo tarptautinius gabenimus, perka naujus vilkikus, bando susigrąžinti vairuotojus ir susidaro siruacija rinkoje, kad siūlomas didesnis darbo užmokestis“.
A.Kudaba, paklaustas kaip pats ieško vairuotojų, patikina, kad juos rekomenduoja įmonėje jau dirbantys žmonės.
UAB „Berita“ vadovas Algis Žvirblys, neseniai įdarbinęs vieną vairuotoją, sako turintis stabilią vairuotojų komandą. „Mūsų darbas gana pastovus, neatneša tiek nežinomųjų kaip kitur, turime konkrečius maršrutus ir nuolat jais važinėjame. Kraunamės Lietuvoje, tad nereikia nuimti tento nuo vilkikų, taigi vairuotojai dirba lengviau. Jie tai vertina“, – dėsto A. Žvirblys.
Vežėjas sako, kad naują darbuotoją susirado pasitelkęs asmeninius ryšius: „Rekomendavo, matyt, visi panašiai dirba. Gal didelės įmonės, kurios nesugeba tokiu būdu susirasti reikiamo skaičiaus vairuotojų kreipiasi į LDB. Tarp mažų įmonių geri santykiai, taigi vyksta informacijos kaita – vieną kartą vieni rekomenduoja, kitą kartą – kiti“.
UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius teigia, kad susigrąžinti per krizę išsilaksčiusius vairuotojus šiuo metu sunku: „Vieni išvažiavo iš Lietuvos, kiti – susirado kitą darbą“.
Naujų vairuotojų rengimas
Prie spartaus vairuotojų įdarbinino prisidėjo ES finansuojamas projektas „Parama užimtumui ir mobilumui“. Pernai ir šiemet bus parengta apie 1100 vairuotojų.
A. Kondrusevičius sako, kad vairuotojų profesijos populiarinimas vykdomas nuolat: „Vykstame į mokyklas, rodome moksleiviams videomedžiagos apie tolimųjų reisų vairuotojų darbą. Pernai buvome susitikę su Premjeru kalbėtis dėl naujų vairuotojų rengimo. Deja, valstybinės politikos šioje srityje nėra. Naujų vairuotojų rengimas – ne tik verslo reikalas. Manytume, kad turėtų prisidėti Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.
„Linavos“ prezidentas įsitikinęs, kad vairuotojo profesijai Lietuvoje neskiriamas pakankamas dėmesys: „Šiandien norinčių gauti aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra tikrai daug ir kryptingai dirbama, kad tokių žmonių būtų dar daugiau, o darbininkų profesijos, tarp kurių yra ir vairuotojo profesija, pamirštamos. Valstybė turėtų investuoti į vairuotojų rengimą, nes transporto sektorius sukuria apie 12 proc. BVP ir yra perspektyvus, todėl tolimųjų reisų darbo jėgos ruošimas turėtų būti vienas iš prioritetų“.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras