Pasaulinis naftos kainų kilimas dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Arabų šalyse stipriai neramina Lietuvos vežėjus, dirbančius tarptautinėse rinkose. Degalų kainos seniai matytose aukštumose – 116 JAV dolerių už barelį. Neatmetama galimybė, kad naftą eksportuojančios šalys dar labiau didins šios žaliavos kainą. Transporto įmonių savininkai baiminasi, kad jei dyzelino kainos ir toliau kils, uždirbti bus vis sunkiau.
Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, sureagavusi į pasaulines naftos kainos kilimo tendencijas, gerokai pakėlė kainas – antradienį degalinėse litras dyzelino kainavo 4,30 Lt. Metų pradžioje litrą dyzelino buvo galima įsigyti už 4 Lt.
Vienas vilkikas per mėnesį sunaudoja apie 5 t degalų. Dar vasarą dyzelinas kainavo 3,60 Lt už litrą. Jo kainai pakilus iki 4,30 Lt, vežėjų skaičiavimais, sąnaudos degalams vienam vilkikui padidėjo maždaug 4000 Lt.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius, paklaustas apie neregėtas aukštumas pasiekusias degalų kainas, primena, kad kainos kyla nuo vasario pradžios. „Mažmeninės prekybos įmonių degalinių švieslentėse šis kainų kilimas puikiai matyti – dienos prieaugis būna 1–2 cnt už litrą. Dėl neramumų Libijoje sureagavo žaliavų birža, investuotojai išreiškė susirūpinimą. Tai turi tiesioginės įtakos pasaulinės naftos produktų kainos kilimui“, – dėsto L. Vosylius.
Pašnekovas užsimena, kad orams atšilus dyzelinas galėtų pigti, tačiau patikslina, kad jei pasaulinės naftos produktų tendencijos išliks tokios pačios, to tikėtis neverta: „Šaltuoju metų laikotarpiu parduodamas arktinis antros klasės dyzelinas. Jame nėra biodalies, todėl jo savikaina yra šiek tiek didesnė. Vasarą parduodamo dyzelino standartai yra kitokie: jis turi privalomą biodalį, tad galima tikėtis, kad atšilus jo kaina mažės, bet jei pasaulinės naftos kainos tendencijos išliks tokios kaip dabar, tikėtis, kad dyzelinas pigs, nereiktų“.
UAB „Jordė“ direktorius Arūnas Kudaba sako, kad kai degalai pabrango, tai labai pasijautė verslui – vienam automobiliui išlaidos degalams padidėjo apie 4000 Lt per mėnesį. „Mūsų įmonė valdo 30 transporto priemonių, tai suma susidaro gana didelė. Žiūrėsime, kas bus toliau, panašu, kad lūžio taštas bus pasiektas jau greitu metu. Litro dyzelino kaina neprotinga, jei lygintume su ta kaina, kurią gali gauti Vakarų Europoje už vieną nuvažiuotą kilometrą“, – aiškina A. Kudaba. Anot vežėjo, ieškoti alternatyvų sunku, nes į Rusiją, Baltarusiją, kur būtų galima įsigyti pigesnio dyzelino bendrovės vilkikai nevažiuoja.
Kolegai pritaria ir UAB „Transvelas“ direktorius Zenonas Čepulis: „Kai kainos kyla, labai krenta mūsų uždarbis ir atsiranda didelių problemų. Nuo vasario 25 d. Austrijoje 100 l dyzelino pabrango 2 EUR. Kitą savaitę irgi prognozuojamas brangimas. Kai palyginame su praėjusių metų vasara, tai didžiuliai skirtumai. Gerai, kad partneris Vokietijoje sutiko mokėti 5,01 proc. nuo mūsų sutartos pervežimo kainos, pabrangus degalams“.
Transporto bendrovių savininkai sako, kad šiuo metu nevengiama prašyti klientų, kad šie, atsižvelgdami į tai, kad degalia brangsta, mokėtų daugiau, tarsi dalinai dengdami tą pabrangimą. „Jei gabenimų apimtys didelės, tai yra galimybė prašyti, kad klientas dalinai kompensuotų kuro pabrangimą. Reikia didelio įdirbio, kad klientai suprastų kuro brangimo problemą ir turėtų rezervą, iš kurio galėtų tą pabrangimą dalinai padengti“, – svarsto Z. Čepulis.
Anot vežėjų, vienintelė galimybė sutaupyti – piltis degalų degalinėse, kurios yra tiesiogiai susijusios su nacionaliniu naftos produktų tiekėju ir gali pasiūlyti didžiausias nuolaidas.
Naftos kainai įtakos turi daugelis veiksnių: dolerio kursas euro atžvilgiu, sezoniškumas, geopolitiniai neramumai. Kokios nuotaikos bus arabų šalyse ir kiek tuo bus spekuliuojama, šiandien sunku pasakyti. Kol kas analitikų prognozės nėra pačios palankiausios vartotojui.
Ne maža problema – akcizas. Dyzelinui taikomas akcizas yra tolygus Europos Sąjungos (ES) minimumui, o benzino akcizas Lietuvoje yra dižiausias Baltijos valstybėse – jis 21 proc. viršija nustatytą ES akcizo minimumą. „Šių metų sausio 1 d. turėjome taikyti akcizo minimumą 1 040 Lt už 1 000 l, bet jau keletą metų mes turime įsivedę 21 proc. didesnį akcizą – 1 500 Lt už 1000 l. Šis akcizas tikrai yra nepamatuotas – didesnis nei ES yra nustačiusi. Dėl to mes turime benzino rinkos susitraukimą“, – aiškina L. Vosylius.
2010 m., jei lygintume su 2009 m., benzino rinka sumažėjo 24 proc. Tyrimai rodo, kad benzino vartojimas nėra sumažėjęs, o ir automobilių gatvėse nėra mažiau. „Dėl per didelio akcizo mes negalime konkuruoti ne tik su Rusija, Baltarusija, bet ir su kaimyninėmis ES valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija, Latvija. Benzino vartotojai ieško alternatyvų ir perka ten, kur pigiau“, – kalba L. Vosylius.
„Orlen Lietuva“ gamyklos taikoma degalų kainodara skirtingose šalyse nevienoda. L. Vosylius pripažįsta, kad ji Lietuvai nėra pati palankiausia: „Latvijai ji palankesnė. Šioje šalyje litras benzino kainuoja 20 cnt pigiau. Latvijoje kainos kaip ir visoje Europoje irgi kilo. Tik trečiosios šalys, kaip Baltarusija, gali nekelti kainų, nes ten kainą nustato vyriausybė“.
Degalų vartotojai ir valstybės institucijos jau pamatė, kad per didelis akcizo tarifas, taikomas benzinui, nedavė laukto rezultato. „Nemaža dalis pinigų, kurie galėtų būti surinkti per akcizą, iškeliauja į kaimynines valstybes – Rusiją, Baltarusiją. Alternatyva vienintelė – peržiūrėti mūsų mokesčių politiką“, – apibendrina L. Vosylius.
Suaktyvėję krovinių srautai, kylantys frachtai neleidžia proporcingai padidinti transporto įmonių pelno dėl nuolatos didėjančių degalų kainų. Valstybė kol kas nelinkusi palengvinti vežėjų naštos ir peržiūrėti degalų akcizų įstatymo.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras