Pastaruoju metu draudimo rinkoje sujudimas: vežėjai vis aktyviau atakuoja draudikus dėl nepagrįstai didelių vilkikų privalomojo draudimo metinių kainų, o draudikai tai aiškina kaip didelio rizikingumo pasekmę. Pateikiame Jums informacijos, kurią surinko Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“, pateikė Draudimo priežiūros komisija ar Transporto priemonių draudikų biuras.
– Neoficialiais duomenimis, Latvijoje ir Estijoje draudikai draudžia vilkiką, registruotą toje šalyje ir vykdantį gabenimus į Rusiją, už maždaug 1 500 Lt.
– Jei vežėjas ar eilinis Lietuvos pilietis (fizinis asmuo) sukelia eismo įvykį, pavyzdžiui, Rusijoje ir jei žala yra didesnė nei 13 562 Lt, tuomet jis pats privalo padengti likusią nuostolių dalį. Mažoms įmonėms tai gali baigtis bankrotu.
– Rusijos teritorijoje Lietuvos vežėjai per metus sukelia daugiau kaip 200 eismo įvykių, kuriuose vienos avarijos metu padaryta žala vidutitiškai neviršija 6000 Lt. Dabartinė 4000–5000 Lt dydžio metinė vežėjų vieno vilkiko privalomojo draudimo su „žaliąja korta“ draudimo įmoka, vykstant į Rusiją, beveik padengia anksčiau minėtą vidutinę 6000 Lt neviršijančią draudikų patiriamą žalą vieno eismo įvykio metu Rusijoje.
– Draudikai moka iki 30 proc. dydžio komisinius draudimo brokerių įmonėms nuo bendros metinės draudimo įmokos už privalomąjį draudimą sumos.
– Šiuo metu į Rusiją važiuoja apie 635 vežėjus, naudodamiesi apie 7120 vilkikų. Vežėjai už minėtus 7120 vilkikų, važinėjančių į Rusiją, pagal privalomąjį draudimą su „žaliąja kortele“ per metus sumoka apie 32 mln. Lt (skaičiavimas taikytas imant 4 500 Lt dydžio metinės įmokos vidurkį).
– Per metus Rusijoje užregistruojama apie 2,81 proc. vežėjų sukeltų draudiminių įvykių (7120 vilkikų sukelia apie 200 eismo įvykių Rusijoje; 7120 X 2,81 proc.=200) ir išmokama apie 1,2 mln. Lt. Draudikams lieka apie 30,8 mln. Lt.
– Tarptautinių vežėjų eismo įvykių dažnis už Lietuvos teritorijos ribų (avarijų skaičius, tenkantis 100 transporto priemonių) yra 5 kartus didesnis nei Lietuvoje. Jeigu Lietuvos teritorijoje iš kiekvieno 100 dalyvaujančių eisme transporto priemonių eismo įvykius sukelia vidutiniškai penkios, tai kitų valstybių teritorijose avarijas padaro 27 proc. Lietuvos vežėjų vilkikų, kitaip sakant, kas ketvirta Lietuvos vežėjų transporto priemonė sukelia eismo įvykį užsienyje.
– Vokietijoje Lietuvos vežėjai per metus sukelia daugiau kaip 700 eismo įvykių.
– Lenkijoje per metus Lietuvos vežėjai sukelia apie 350 eismo įvykių.
– Vidutinė išmoka vienai žalai padengti Vakarų Europos valstybėse, pagal Draudimo priežiūros komisiją, sudaro 10 tūkst. Lt, o pagal Transporto priemonių draudikų biuro – 20 tūkst. Lt.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Gerai kol nesusiduri,jau rasiau,po avarijos rusijoje,, lengvasis vairuojamas latvio,palindo po aiksteleje stovinciu musu vilkiku,kirtes dviguba asine,pervaziaves visa koloneles teritorija,(Uzmigo)BTA latvijos skyrius tampe nervus 4 menesius,tipo rusai neatsiuncia patvirtinimo,kas kaltas!!!nors mes iskart atvezeme policijos pazyma,kad latvis kaltas.Vaziavome patys parvezti dar viena originala,patvirtinima.Dabar paziuresime,jei neismokes,duosime i teisma.
Reikia, kad "Linava" bandytų veikti kartu su Latvijos vežėjų asociacija. Teisingai rašo Vladimirs, kad abiejų šalių draudikai turi "daug pinigų už nieką". Sutinku, kad draudimo bendrovės yra paprasčiausi valgytojai, vežėjų sąskaita.
Nesinori komentuoti, norisi veikti. "Linava" spaudžia savo draudikus, mes taip pat kai ką darėm, tačiau jie turi stiprų užnugarį ir daug pinigų už nieką. Pateikti duomenys nelabai skiriasi nuo 3 metų senumo duomenų. Mes turime vienodus ES svertus, kuriais turime naudotis, kitaip nieko nebus.
Manau, kad "Linava" privalomojo draudimo klausimais dirba labai gerai. Gintaras nepalieka draudikų ramybėje. Gal sulauksime ir teigiamų rezultatų?
Kol nebus sureguliuoti įstatymai tol vežėjai negalės ramiai dirbti. Ne tik Rusijoje po avarijos galima bankrutuoti bet taip pat gali atsitikti ir Lietuvoje. Jeigu avarijos metu žūtu žmogus tai už moralinę žalą reikėtų artimiesiems sumokėti net iki 200 tūkt. litų. Tokią sumą ne kiekviena įmonė galėtų sumokėti. Gaila, kad draudikai nieko nedaro esamai padėčiai ištaisyti, nors, kiek girdėjau, "Linava" pastoviai juos spaudžia.
Jūsų komentaras