CARGONEWS

Kol kaimynai pešasi, Lietuva tiktai pelnosi

12460
Lenkijos ir Rusijos nesutarimai padeda daugiau uždirbti Lietuvos verslui. Kol rusai neįsileidžia lenkų vežėjų, krovinius gabena mūsų šalies verslininkai.
 
Sandėlių savininkai ir ekspeditoriai vos spėja suktis. Bet kroviniai jau stringa pasienyje, nes ten sparčiai ilgėja eilės.
 
Apie tokį pošventinį darbymetį Lietuvos vežėjai ir logistikos terminalų savininkai anksčiau galėdavo tik pasvajoti. Sausį pajamos paprastai gerokai nuslūgdavo. Tačiau ne šiais metais.
 
Prašo lietuvių pagalbos
 
Medininkų pasienio poste vakar buvo nusidriekusi 500 krovininių automobilių eilė. Didesnės nei įprasta eilės buvo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte.
 
Eilės pasienyje ilgėja, nes rusai neįsileidžia vilkikų lenkiškais numeriais. Abi šalys nesutaria dėl leidimų, todėl lenkai pradėjo prašyti lietuvių pagalbos.
 
Lenkų į mūsų šalį atgabentus krovinius iš Lenkijos ar Vakarų Europos vėliau pasiima rusų vežėjai arba Lietuvos įmonės samdomos juos nugabenti į Rusiją.
 
Lenkija yra svarbi Rusijos eksporto partnerė. Be to, lenkų vežėjai į Rusiją gabena Vakarų Europos gamintojų prekes.
 
Tačiau pareigūnų nesutarimai užtruko, derybos įstrigo. Tikėtina, kad ginčas tęsis dar 2–3 savaites. Tad mažiausiai tiek laiko lietuviai dar galės pelnytis.
 
„Jaučiame didesnį aktyvumą. Vieni lietuviai užsidirbs, kiti pasipinigaus. Bet Rusijai iš tokio ginčo su Lenkija – jokios naudos“, – sakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka” prezidentas Edmundas Daukantas.
 
Rusų vežėjais nepasitiki
 
Pasak E. Daukanto, rusai jau ne pirmą kartą bando sudaryti palankesnes sąlygas savo šalies vežėjams.
 
„Lietuviai ir lenkai vis tiek užima didesnę rinkos dalį Rusijoje nei patys rusai. Mūsų su lenkais ir patirtis, ir automobilių parkas yra didesnis“, – sakė E. Daukantas.
 
Lenkijos gamintojai sėkmingai eksportuoja produkciją į Rusiją. Todėl naudojasi savo šalies vežėjais.
 
„Vakariečiai prekėms gabenti į Rusiją taip pat samdo lenkus ar lietuvius, nes mes gerai suprantame tą šalį. Tačiau Rusijos vežėjai lieka šešėlyje“, – pažymėjo ekspeditorių atstovas.
 
Sandėlininkams – darbymetis
 
„Kur du pešasi – trečias laimi“, – taip situaciją apibūdino Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
 
Jo nuomone, iš kaimyninių šalių ginčo uždirbs ne tik vežėjai. „Lenkai veža prekes į sandėlius Lietuvoje, o rusai iš ten jas pasiima. Tad sandėlių savininkai uždirba nemažai pajamų“, – sakė A. Kondrusevičius.
 
Logistikos bendrovės jau pradėjo kelti įkainius, paskui jas seka ir vežėjai. „Tie, kurie protingai nustatys kainas, išloš ir ateityje. Rasti klientų Lenkijoje ir su jais palaikyti santykius labai apsimoka“, – pabrėžė E. Daukantas.
 
Kaltės dėl valstybių ginčo jis nelinkęs versti vien rusams.
 
„Lenkijos muitinėje irgi nemažai problemų. Jie nelankstūs. Bet dėl to mums reikia tik džiaugtis, nes tai duoda pelno“, – sakė Ekspeditorių asociacijos vadovas.
 
Įžvelgia ir pavojų
 
Lietuvai perėmus lenkų krovinius, rusai tai turėtų pastebėti. „Jie gali susidomėti, ar ne per daug leidimų vykti į šią šalį turime ir mes“, – sakė E. Daukantas.
 
„Linavos“ vadovas regi ir daugiau pavojų: „Eilės pasienyje ilgėja, kainos auga, klientai ima nerimauti.“
 
Kad ir kaip būtų, sausį Lietuvoje išaugo ir gabenimo, ir prekių sandėliavimo kainos.
 
„Kovo mėnesį bus aišku, kiek naudos iš to nusigriebė mūsų verslininkai.
 
Jie net nesuspėja keisti kainų – tiek daug darbo“, – situaciją apibūdino E. Daukantas. 
 
 

Komentarai

Atroškevičius Mečislavas 2011-01-28 15:50

Sarunai, neuzdavinek debilisku klausimu. Ir taip per daug cia prisisnekejom. O visokie Bakatinai, prisiskaite musu diskusiju, skundus rasineja... Dirbam ir dirbkim. Nori ka suzinoti - paskambink kam nors is kolegu...

Mažeika Šarūnas 2011-01-28 15:43

pasiekė gandai,kad linavos delegacija buvo smolensko muitinėj,kad išsiaiškintų ar galima su nelietuvos invoisu iš lietuvos vežti su dvišaliu leidimu y rusiją.Tai ar galima?


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0