CARGONEWS

Vilniaus vakarinis aplinkkelis atidarytas

12461
Per Vilniaus vakarinio aplinkkelio ruožo atidarymą ketvirtadienį vidurdienį plieskė visi 1200 gatvių ir tunelio apšvietimo šviestuvų.
 
Vykstant iškilmėms ant vakarinio aplinkkelio aplinkinių namų gyventojai šnairavo piktai.
 
„Šviečia saulė, o jie elektrą pleškina. Paskui skundžiasi, kad skolos auga ir nėra pinigų gatvėms, kiemams apšviesti“, – širdo L. Asanavičiūtės gatvėje gyvenanti Janina Sarienė.
 
Vakar atidarytas eismas nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės. Taip buvo baigtas pirmasis aplinkkelio statybos etapas. Kitus du etapus ketinama baigti iki 2014 metų.
 
Aplinkkelį prižiūrėsiančios bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas sakė, kad dieną buvo ne tik įžiebti visi žibintai, bet ir druska pabarstyti visi naujieji keliai, nors jais dar neriedėjo nė vienas automobilis.
 
Vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo darbų kaina siekia 135 mln. litų. Bet kol kas darbus atlikusioms įmonėms „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ sumokėta tik 98 mln. litų.
 
Ties Oslo gatve pastatytos dviejų lygių 74 metrų ir trijų lygių 197 metrų estakados, 150 metrų ilgio tunelis ties Gudeliais, nutiesta 510 metrų ilgio vakarinė gatvė nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės ir atlikta daug kitų darbų.
 
Gudelių tunelio sienų statybai buvo panaudoti metalinės spraustasienės elementai. Tai – pirmasis tokio dydžio tunelis Lietuvoje, kuriam pritaikyta ši technologija.
 
Kai bus baigti visi trys vakarinio aplinkkelio etapai, jo trasa sujungs tarptautinį transporto koridorių (Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda) su Vilniaus–Panevėžio magistrale.
 
Rekonstravo tiltą
 
Pernai buvo rekonstruotas Lazdynų tiltas, kuris yra vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo dalis.
 
Atnaujintu tiltu vairuotojai vietoj anksčiau buvusių šešių dabar gali važiuoti aštuoniomis eismo juostomis. Bendras tilto plotis siekia 39 metrus, ilgis – 233 metrai.
 
Bendra Lazdynų tilto rekonstrukcijos projekto vertė – per 125 mln. litų.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0