Prieš pusantro mėnesio spaudoje pasirodė žinia – planuojamos stovėjimo aikštelių pasienyje statybos. Tikimasi, kad stovėjimo aikštelės padės geriau sureguliuoti transporto srautus, o pasienyje pagerės eismo situacija ir viešoji tvarka. Apie numatomas statyti aikšteles pasakoja Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas.
Ar jau parengtas statybų projektas?
Transporto priemonių stovėjimo aikštelių projektai dar nėra parengti, nes transporto priemonių eilių reguliavimo idėja yra ganėtinai nauja. Tam, kad pradėtume rengti transporto priemonių stovėjimo aikštelių projektus, visų pirma, reikia rasti lėšų, surasti žemės sklypų, išanalizuoti ir parengti transporto priemonių judėjimo schemas, sukurti eilių registravimo ir reguliavimo principus. Įvertinant tai, kad žemė daug kur yra privati, o jos išpirkimas brangiai kainuoja, be to, reikia parengti ir suderinti nemažai teritorijų planavimo dokumentų, techninių projektų, todėl transporto priemonių aikštelių projektų rengimas nėra greitai įgyvendinamas projektas.
Kada planuojama pradėti stovėjimo aikštelių statybas?
Transporto priemonių aikštelių statybų pradžia priklausys nuo to, kaip seksis išspręsti minėtas problemas, t. y. parinkti tinkamus žemės sklypus bei skirti lėšų. Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad transporto priemonių aikštelių projektų įgyvendinimas turėtų prasidėti 2012 (Kybartai ir Panemunė) ir 2014 m. (Medininkai, Ramoniškiai, Lavoriškės), iki to laiko bus parinktos aikštelių statybos vietos, pasirinkti darbo organizavimo modeliai ir kiti parengiamieji darbai.
Kas finansuos statybas?
Transporto priemonių aikštelių statybos finansavimo šaltiniai galėtų būti valstybės biudžeto lėšos, ES fondų, pavyzdžiui, išorės sienų ir Pasienio kontrolės punktų direkcijos lėšos, gautos už turto nuomą.
Kada planuojama baigti statybas?
Statybų pabaiga numatoma Kybartų ir Panemunės – 2013 m., o Medininkų, Ramoniškių, Lavoriškių – 2015 metai.
Kiek kainuos statybos?
Riek kainuos aikštelių įrengimas šiuo metu įvardyti būtų sudėtinga. Neaišku kiek gali kainuoti žemės sklypų suformavimas, keičiasi ir statybos darbų kainos, tačiau preliminariais skaičiavimais, vienos transporto priemonių stovėjimo aikštelės įrengimas gali kainuoti nuo 3 iki 6 mln. Lt.
Kur planuojama statyti?
Transporto priemonių stovėjimo aikšteles numatyta statyti šalia tų pasienio kontrolės punktų, kur susidaro didžiausios transporto priemonių eilės. Tokie pasienio kontrolės punktai yra su Rusijos Federacija – Kybartai, Ramoniškiai, Panemunė, su Baltarusijos Respublika – Medininkai, Lavoriškės.
Ar aikštelės bus mokamos?
Transporto priemonių stovėjimas turės būti nemokamas, tačiau kitos paslaugos galėtų būti apmokestinamos (dušai, maitinimas ir kt.). Taip pat svarstoma galimybė asmenims norintiems kirsti sieną sudaryti galimybę vietą eilėje rezervuoti mobiliuoju telefonu arba internetu. Ši paslauga būtų mokama. Asmuo, rezervavęs vietą, gautų informaciją, kiek laiko jam liko laukti iki sienos kirtimo bei išvengtų stovėjimo eilėse.
Ar aikštelės bus skirtos ir krovininiams, ir lengviesiems automobiliams?
Taip, aikštelės bus skirtos stovėti ir krovininiams, ir lengviesiems automobiliams.
Kiek bus stovėjimo vietų?
Transporto priemonių stovėjimo aikštelėse vietų skaičius bus nustatytas įvertinus esamus ir būsimus srautus bei atlikus projektavimo darbus. Planuojama aikštelėse taikyti sistemą, kad transporto priemonių įleidimo į pasienio kontrolės punktą (PKP) skaičius galėtų keistis priklausomai nuo transporto priemonių srauto. Jeigu krovininių transporto priemonių eilė būtų didesnė, atitinkamai didintume įleidžiamų krovininių automobilių skaičių ir mažintume lengvųjų automobilių įleidimą. Keičiantis srautui keistųsi ir įleidimo į PKP santykis.
Kokia pagrindinė šių aikštelių nauda?
Transporto priemonių aikštelių įrengimas leis transporto priemones laikyti ne gyvenvietėse ar keliuose, o tam pritaikytose aikštelėse. Taip bus išvengta neigiamo transporto priemonių poveikio, t. y. triukšmo, taršos, padidės eismo saugumas, bus sudarytos geresnės sąlygos asmenims kertantiems sieną (tualetai, dušai, maitinimo paslaugos ir kt.), bus reguliuojama transporto priemonių eilė.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras