Naudotas automobilis – klastotė?
Lietuvos automobilių parkas yra vienas iš seniausių Europos Sąjungoje. Lietuvos rinka perpildyta naudotais, pigiais, nesaugiais ir aplinką teršiančiais automobiliais, valstybė praranda mokesčius, o tuo tarpu naujų automobilių pirkimas įmonėms ir privatiems asmenims dar yra ekonomiškai nenaudingas. Specialistai teigia, kad dalis naudotų automobilių mūsų keliuose yra net ir pavojingi. Nes jie – savotiškos klastotės.
Naudotų automobilių versle sąžinė nėra populiari
Lietuvoje automobilių pramonės nėra, tačiau nemaža dalis mūsų šalies gyventojų duonai užsidirba iš automobilių. Lietuva žinoma kaip naudotų automobilių prekybos šalis, pirkliai į Lietuvos automobilių turgavietes traukia iš tolimiausių kraštų. Automobilių verslas Lietuvoje – gerai išplėtota industrija, tačiau darbo etika ir sąžinė čia yra itin nepopuliarios sąvokos. Čia parduodami automobiliai būna ne tik suklastotais ridos parodymais, bet turi ir rimtesnių defektų. Manoma, kad apie 90-80 proc. šalies turgavietėse parduodamų naudotų automobilių yra su neveikiančiomis saugos pagalvėmis ar pirotechniniais diržų įtempėjais.
Pardavimui automobilius ruošiantys kėbulo meistrai neretai automobilius sulipdo net iš kelių avarijose nukentėjusių mašinų kėbulų, tad pakinta kėbulo atsparumas gniuždymui. Taip bandoma išlikti rinkoje, tačiau automobilio pirkėjas gauna uždelsto veikimo bombą, kuri gali būti pavojinga gyvybei.
Automobilių inžinierius ir nedidelių remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas pastebi, kad naudotų automobilių pardavėjai taupydami pinigus bando daryti viską, kas akivaizdžiai nėra draudžiama. Variklius remontuojantis specialistas teigia, kad automobilius pardavinėjantys užsakovai net remontuodami variklius bando įtilpti į 500-900 litų biudžetą, kai tuo tarpu variklio remontas naudojant tinkamas dalis ir laikantis technologinių reikalavimų kainuotų 1100-2000 litų. „Ką tokiu atveju pardavėjai siūlo daryti kėbulų meistrams, kokį biudžetą jiems pasiūlo, ir kas galutiniame rezultate gaunasi?“- retoriškai klausė variklių remonto dirbtuvių šeimininkas.
Įstatyminė bazė griežtėja
Mūsų šalies Susisiekimo ministerija svarsto galimus įstatymų pakeitimus, kad už automobilio ridos duomenų falsifikavimą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nes automobilis su falsifikuotais ridos duomenimis yra tokia pati klastotė, kaip padirbtas laikrodis ar džinsai.
Tuo tarpu dar 2009 metų vasarą įsigaliojo tvarka, kai įvykus avarijai policijos pareigūnai gali anuliuoti Techninės apžiūros talono galiojimą. Suremontavus automobilį juo važinėti leidžiama tik tuomet, kai pateikiama automobilį remontavusios įmonės pažyma ir iš naujo atliekama techninė apžiūra.
Nuo šių metų gegužės sugriežtinta ir automobilio saugos sistemų patikros tvarka atliekant techninę apžiūrą. Dabar tikrinama saugos oro pagalvių ir pirotechninių saugos diržų įtempėjų būklė. Pagalvės neturi būti iššovę, pirotechniniai diržų įtempėjai neturi būti panaudoti.
Taisykles galima apeiti
Ž. Janušauskas teigia, kad minėti pokyčiai nesąžiningų automobilių pardavėjų įpročius koreguoja nedaug. Pasak specialisto, tereikia gero automobilių elektronikos žinovo. Pakeitus saugos oro pagalvių sistemą kuruojančios elektros grandinės varžą tikrintojų aparatūra neužfiksuos neveikiančių oro pagalvių.
Vertinant po avarijos suremontuotų automobilių kokybę, neretai užtenka tik serviso išrašytos sąskaitos- faktūros. O ekspertai atidžiau nagrinėja tik privačių meistrų, dirbančių pagal verslo liudijimus darbą. Tačiau specialistas pastebi, kad patys sau dirbantys aukštos kvalifikacijos meistrai šiuos darbus atlieka pakankamai gerai, nes saugo savo gerą vardą ir klientų ratą.
Pagrindinė problema yra ta, kad pardavėjams, o kartais ir pirkėjams, nereikia kokybiškai suremontuotų automobilių. Visi dairosi ne saugaus, o gerai važiuojančio automobilio už gerą kainą. VGTU Automobilių katedros docentas ir saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas yra minėjęs, kad, jei servisai avarijon pakliuvusius automobilius remontuotų, taip, kaip privalo, t.y. sąžiningai ir laikydamiesi technologinės grandinės, niekas nesikreiptų į juos dėl stipriai sudaužytų mašinų remonto. Tiesiog tai kainuotų pernelyg brangiai.
Problema: meilė seniems automobiliams
Lietuvos automobilių sporto legenda ir jaunųjų lenktynininkų pedagogas Valdas Jonušis pastebėjo, kad kalbų apie Lietuvos „auksarankius“ yra girdėjęs ir iš savo kolegų Estijoje. Tačiau lenktynininkas nėra linkęs visko vertinti vien juoda ar balta spalvomis. Pasak jo, Lietuvoje yra ir laibai gerų savo srities specialistų, kurie iš automobilių padaro tikrus stebuklus.
Pasak sportininko, techninio aptarnavimo stotyse pastebėti kėbulo geometrijos trūkumus yra labai paprasta, tam tėra reikalingas elementarus stendas. Daug bjauresnis dalykas, kai įsikišus į elektroninę automobilių dalį, paslepiami aktyvų ir pasyvų automobilio saugumą užtikrinančių sistemų defektai.
Patyręs lenktynininkas pastebėjo, kad prastai suremontuoto automobilio vairuoti nenorėtų. Vyras viliasi, kad situacija pradės keistis tuomet, kai lietuviai pradės pirkti daugiau naujų automobilių.
Valstybė galėtų skatinti naujų ir saugių automobilių pirkimą
Šiuo metu Lietuvos vairuotojai ir automobilių pirkėjai savo saugumo dar nevertina taip, kaip kiti europiečiai. Tačiau žengti žingsnį skatinant naujų automobilių pirkimus (o tuo pačiu ir užkertant galimybes nesąžiningoms manipuliacijoms naudotų automobilių rinkoje) galėtų ir valstybė.
Lietuvos autoverslininkų asociacija teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nėra sukurta valstybės ekonominės, finansinės ir mokesčių politikos, skatinančios parko atnaujinimą, tačiau sukurtos diskriminacinės sąlygos verslui, vykdančiam naujų transporto priemonių ir atsarginių dalių prekybą, aptarnavimą ir remontą. Techninės priežiūros ir kontrolės sistema Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi. Nėra sistemos automobilių pašalinimui iš registro, naudotoms mašinoms iš „trečiųjų šalių" nereikalaujama atitikties įvertinimo. Šiuo metu nėra nei akivaizdžių mokestinių ir techninių kliūčių įvežant senus automobilius.
Pasak automobilių pardavėjų, naujų automobilių pirkimo skatinimas ne tik pratintų pirkėjus prie saugesnių mašinų ir užkirstų kelią antrinės rinkos nesąžiningoms manipuliacijoms, bet ir ženkliai papildytų šalies biudžetą. Darant prielaidą, jog naujo lengvojo automobilio vidutinė kaina 55 000 litų, vien PVM sudarytų 8782 litų.
Vidutiniškai per metus įregistruojant 20 000 naujų lengvųjų automobilių, bendros įplaukos į biudžetą sudarytų apie 175 mln. litų (20 000 automobilių x 8782 litų=175 640 000 litų). Tiek PVM į šalies biudžetą sumokėtų naujų automobilių pardavėjai. Papildomai, naujo automobilio pardavimas bei vėlesnis aptarnavimas šalies biudžetą kasmet papildo nuo 17 000 iki 25 000 litų įvairų mokesčių. Tad, pardavus rinkoje 20 000 naujų automobilių, įplaukos į biudžetą per metus sudarytų apie 340 mln. litų (20 000 automobilių x 17 000 litų = 340 000 000 litų).
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras