Už eksperimentus su vilkikais sumoka dukart
Prasidėjus krizei, transporto bendrovės suskubo pačios taisyti vilkikų, tačiau neturėdamos reikiamų techninių galimybių, dažnai pridaro broko už kurį specializuotiems servisams turi sumokėti dukart. Pasiteiravome servisų vadovų, ar dažnai tenka taisyti vežėjų-eksperimentuotojų klaidas.
Plaktuku ir laužtuvėliu nesuremontuosi
Specializuotų servisų specialistai sako, kad šiuolaikinė technika reikalauja ne tik modernios įrangos, bet ir išmanymo, todėl eksperimentai bandant sutaupyti dažnai baigiasi kur kas sudėtingesne ir brangesne diagnostika specializuotame servise.
„Paprastas garažiukas negali turėti šiuolaikinės modernios įrangos, juk ji kainuoja didelius pinigus ir atsiperka tik esant tam tikroms apyvartoms. Remontavimas plaktuku ir laužtuvėliu šiuolaikinei technikai netinka. Būna atvejų, kai mums pristato pusiau išardytą vilkiką ir sako: gelbėkite. Pagalbos dažniausiai kreipiamasi neįveikus gedimų, susijusių su elektroninėmis ir diagnostikos sistemomis“, – pasakoja UAB „Silberauto“ serviso vadovas Gintaras Simonaitis.
UAB „Skuba“ serviso vadovas Rimantas Rimkus sako, kad dažniausiai pasitaikančios problemos, kurias reikia išspręsti po transporto bendrovių samdomų specialistų pasidarbavimo, – neteisingai sureguliuotas reduktorius, pakeistos ne visos pavarų dėžės detalės. „Į mus kreipiasi, kai nepavyksta patiems išspręsti sudėtingesnių techninių problemų. Paprastus gedimus vežėjai susitaiso patys – neatvažiuoja pakartotinai keisti stabdžių kaladėlių ar lingės“, – dėsto R. Rimkus.
Specialistas pabrėžia, kad problemų kyla tada, kai į servisą pristatomas vilkikas su pradėta spręsti, tačiau neišspręsta problema: „Vežėjas tada sumoka dvigubai – už tai, kad mums reikia ne tik nustatyti gedimo priežastį, bet ir išsiaiškinti, kas jau padaryta ir kokias pasekmes tai gali turėti“.
Taupo ne ten, kur reikia
Servisų specialistai tikina, kad jau kurį laiką jiems nebepavyksta įtikinti transporto įmonių atstovų, kad nepagailėtų keleto papildomų šimtų litų originaliai detaliai. „Dabar bandoma sutaupyti kad ir 100 Lt. Dažniausiai taip būna, kai vilkikus vežėjai remontuoja patys. Dažna praktika – įdėta neoriginali dalis, arba sulūžusi dalis suvirinama. Tam kartui taip išeina pigiau, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą – pralošiama. Jei žmogus rimtai žiūri į darbą, tokiu būdu netaupys“, – savo poziciją išsako UAB „Tranfasta“ serviso vadovas Rolandas Sabutis.
Anot specialisto, tokių atvejų, kai pirmiausia bandoma remontuoti vilkiką savo jėgomis ir tik tada, kai nepavyksta, jį pristatyti į servisą, padaugėjo praėjusiais metais. Iki šiol savamokslio remonto bumas tęsiasi. Sutaupyti bandoma netgi tada, kai vilkiko būklė po avarijos itin bloga.
„Pristato vilkiką po eismo įvykio ir akivaizdžiai matosi, kad pirmiausia pačių bandyta lyginti, tačiau darbo rezultatai rodo, kad pritrūko įrankių, kitų techninių galimybių, pavyzdžiui, neturėjo kur pritvirtinti lygindami. Mums kur kas sunkiau, kai dar reikia atitaisyti broką, ypač kai vilkiko būklė prasta. Be to, tai kainuoja brangiau“, – aiškina UAB „Rimansta“ direktorius Algimantas Grabliauskas.
Svetimam darže – ne šeimininkas
Vežėjai skaičiuoja, kad turint maždaug 100 vilkikų parką jau apsimoka turėti savo servisą. Iki šiol Lietuvoje neatlikti jokie skaičiavimai, moksliškai įrodantys, kokį parką reikia turėti norint dirbti savame servise nenuostolingai.
Servisų atstovai sutinka, kad pavojus dėl padaryto broko remontuojant vilkiką kur kas mažesnis tada, kai automobilių remontas yra papildoma transporto bendrovės verslo šaka.
„Visai kita situacija tada, kai „krapštomasi“ garažėlyje sovietiniais įrankiais. Kitaip tariant, didžiausias pavojus, kai galimybės mažos, o gedimai dideli. Juk dažniausiai tokių garažų darbuotojų nepasiekia šiuolaikiška techninė informacija, kuria gamintojai atsiunčia tiesiogiai dileriams. Taigi kompetencijos trūkumas yra vienas iš veiksnių lemiančių išaugusią remonto kainą servise“, – įvertina UAB „Adampolis“ serviso vadovas Mindaugas Kaužinis.
Anot specialisto, yra buvę atvejų, kai į servisą pristatomas vilkikas su perrinktu varikliu: „Po tokių „spekuliacijų“, dažniausiai iškyla problemų ir specializuotame servise nustatoma daug tokio darbo trūkumų. Net tie vežėjai, kurie remontu užsiima gana profesionaliai dažniausiai daro einamuosius remontus – šalina paprastesnius gedimus. Kur prasideda testavimas, elektronika – tai jie beveik bejėgiai, nes tam reikalinga brangi įranga."
„Scania“ serviso vadovas Genadij Čapurin irgi pritaria, kad kompetencijos trūkumas dažnai pakiša koją: „Bandant pataisyti, dažnai nustoja veikti kitos funkcijos. Pavyzdžiui, keičiant stabdžių kaladėles sugadinami davikliai, o tai lemia elektroninių sistemų technines problemas. Savamoksliai remontininkai dažnai sumaišo kabelius ir sujungia juos ne taip, kaip reikėtų, tada atvažiuoja pas mus aiškintis. Diagnostika būna sunki, nes kaltininkas ne visada nori prisipažinti, ką darė eksperimentuodamas“, – sako G. Čapurin.
Taigi transporto įmonių vadovai prieš imdamiesi misijos remontuoti vilkiką savo jėgomis turėtų gerai pasverti, ar turimų specialistų kompetencija pakankama, ar bus įmanoma visapusiškai išspręsti problemą be turimos šiuolaikiškos įrangos. Jei kyla abejonių, galbūt idėjos reikėtų atsisakyti.
Komentarai
Kazkaip vien tik vezejai kalti :) ir mokes servisams daug :)
Kodel jie nepasako, kad i dazna specializuota servisa nesikreipia vezejas todel,kad neimanoma prisprasyti,kad priimtu ir tenka laukti savaites kol teiksis priimti.O kai blogai sutvarko,tai jau garantinio taisymo velgi tenka laukti bala zino kiek laiko (tai liecia pvz.Silberauto). O kad vezejui "kapsi" visokios islaidos ir nera jokiu pajamu, tai jie nepamasto.
idomu kiek sumokėjo specializuoti servisai už ši straipsni
Gerai, jei servisai tik brangesni remontą padaro. Daug blogiau kai sugadina su remontu nesusijusią detalę. Tada tenka visų pirma važiuoti papildomai į servisą, ieškoti gedimo, tada ginčytis iki pamėlynavimo, kad ne pats sugadinai, o vėliau vistiek sumokėti už remontą ir diagnostiką. Kažkodėl servisai peikdami mažus garažus nutyli, kad pas juos pačius pilna grėbliarankių ir studentų besipraktikuojančių ant brangios klientų technikos. Nemačiau nei vieno serviso, kuris atsiprašytų už nekokybišką darbą. O jei jie tvirtina, kad niekada neklysta... kas yra sutikęs neklystantįjį?
Pradziai pries komentuodami, pasakytu apie savo servisu teikiamu paslaugu kokybe, kai po ju remonto dar reiokia antra karta remontuoti, arba padaro remonta uz keleta tukstanciu ten, kur reikejo tarpine uz 100 lt pakeist
Jūsų komentaras