Lietuvos vežėjai skundžiasi, kad Europoje jų išleisti pinigai už stovėjimo aikšteles iš esmės nueina perniek – vis tiek aikštelės nesaugomos, taigi tikimybė, kad pavyks išgelbėti krovinį nuo ilgapirščių, padidėja nežymiai. Vairuotojai sako, kad darbdaviai eina iš proto pamatę prie ataskaitos prisegtą čekį, rodantį, kad sumokėta už transporto priemonės stovėjimo vietą, vadinamąjį „parkingą“.
Pasak vežėjų, šiuo metu Europoje beveik niekur nėra saugomų aikštelių. Tik Olandijoje jau atsiranda ženklų, nurodančių, kad aikštelė saugi, bet vis dėl to tai nereiškia, kad saugoma. Dažnai atsitinka taip, kad krovinio užsakovas nurodo, jog vežėjas turi stovėti tik saugomoje aikštelėje. Esant tokiems reikalavimams, vežėjai dažniausiai paprašo užsakovo įvardyti tokių aikštelių vietą. Tuomet atsiduriama aklavietėje – klientas nurodyti negali, o vežėjas irgi nežino. Transporto bendrovių atstovai, paprašyti apibendrinti šią situaciją, sako, kad tai – draudimų bendrovių prisigalvojimai norint išvengti nuostolių padengimo.
UAB „Sausumos laivai“ atstovas Gintaras Astrauskas sako, kad Europoje yra aikštelių, kurios stebimos kameromis, bet jose nėra žmogaus. „Dažniausiai stojame prie degalinių arba kitose nemokamose aikštelėse. Įprastai netgi yra užrašai, kad kroviniai nėra saugomi, taigi niekas neatsako, jei krovinys dingsta. Neabejoju, kad galima surasti saugomą aikštelę, bet ji tikrai nebus šalia kelio. Tai labai apsunkina darbą, juk su vilkiku neprilakstysi po miestą“, – dėsto G. Astrauskas.
Vairuotojas Almantas, paklaustas kaip darbdaviai vertina stovėjimą mokamose aikštelėse, pabrėžia, kad mokėjimas už stovėjimo aikšteles dažniausiai jų netenkina: „Darbdaviai nepripažįsta tokių dalykų kaip mokėjimai už stovėjimą. Pavyzdžiui, Anglijoje, visos aikštelės yra mokamos, bet nesaugomos. Būna taip, kad klientai duoda nurodymus stovėti tik mokamose aikštelėse. Tai beveik neįmanoma. Važiuojame tiek, kiek galime pagal darbo laiko nurodymus, o tada stojame ten, kur randame vietos sustoti. Kai vežamas labai brangus krovinys, tai tada sustojame mokamoje aikštelėje. Už 9 val., praleistas stovėjimo aikštelėje, Prancūzijoje teko sumokėti apie 25 EUR. Darbdavys kolegą išbarė, kad išlaidauja“, – pasakoja Almantas.
„Kiek palankesnė situacija Vokietijoje – ten aikštelės saugesnės. Šalia automagistralių įsikūrusiuose vadinamuosiuose „autohofuose“ už 10 EUR mokestį parai vairuotojas gali ne tik saugiai laikyti vilkiką, nusiprausti, ramiai pailsėti. Į minėtą sumą dar įskaičiuoti ir pusryčiai“, – atkreipia dėmesį J. Česnavičiaus firmos „Ekosig“ vairuotojas Janas.
UAB „Autodara“ direktorė Danguolė Savickienė irgi patvirtina, kad aikštelių problema vežėjams – nuolatinis galvos skausmas: „Daug mokamų aikštelių, bet bėda ta, kad už krovinių saugumą jose niekas neatsako. Vairuotojui kaip ir nėra prasmės stovėti tokioje aikštelėje. Vis dėlto tenka pripažinti, kad mokamos aikštelės saugesnės nei nemokamos, pavyzdžiui, esančios šalia kelio, neapšviestos“, – sako D. Savickienė.
Individualios G. Večkio įmonės vadovas iškelia kitą problemą – anot jo, dažnai atsitinka taip, kad vairuotojai bando sukčiauti ir sako, kad stovėjo mokamoje aikštelėje. „Vairuotojai pateikia rastus čekius ir bando gauti už tai pinigų. Ankščiau stovėdavome mokamose aikštelėse, bet paskui paaiškėjo, kad iš tikrųjų vairuotojai jose vilkiko nepalieka, tad dabar nebetaikome tokios praktikos“, – savo nuomonę išsako Gintautas Večkys.
UAB „Intranslita“ vadovas Edvinas Curikovas piktinasi dabartine tvarka stovėjimo aikštelėse: „Kur čia matyta, kad susimoki, o niekas krovinio nesaugo. Tada kyla klausimas, už ką mokame. Dažniausiai stovime degalinėse arba mokamose aikštelėse, taip pat naudojamės draudimo nurodytomis aikštelėmis“, – patikina E. Curikovas.
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pripažįsta šią problemą ir sako, kad ji itin aktuali Lenkijoje. „Ten dauguma aikštelių mokamos, bet nesaugomos. IRU tinklalapyje yra saugių stovėjimo aikštelių žemėlapis. Nesaugomų aikštelių problema yra svarstoma europiniu lygiu. Anglijoje, Belgijoje, Ispanijoje irgi labai nesaugu“, – dėsto A. Kondrusevičius.
„Linavos“ vadovas paklaustas, kokių priemonių imamasi šiai problemai spręsti, pabrėžia, kad darbas vyksta: „Kreipiamasi į valstybių administracijas su prašymu skirti daugiau dėmesio aikštelių saugumui. Pažanga jau yra – vis daugiau įrengiama kameromis stebimų stovėjimo aikštelių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, tamsiu paros metu tose vietose, kur stovi daugiausiai vilkikų, patruliuoja policija. Lietuvoje nėra didelių problemų dėl aikštelių. Mūsų šalis pakankamai saugi“, – apibendrina A. Kondrusevičius.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Vokietijoje autohofas normaliai 10 eur nakčiai kainuoja. Yra vietų, kur ir 20 eur paima, kur mažiau parkingų. Danijoje nesu stovėjęs mokamoje aikštelėje. Per Lenkiją nevažinėju.
Pritariu Savickui Romualdui. Lietuvoje vos keli parkingai. Apie saugumą nėra kalbos. Patys pasidarome užraktus kuro bako bakams iš tvirto metalo. Bet vagys tiek suįžūlėjo, kad prakerta skylę kuro bako dugne. Dalį kuro spėja supilti į savo tarą, o likęs kuras tiesiog išbėga ant žemės. Panevėžio apvažiavime, Mažeikių naftos degalinėje taip yra nutikę prieš pora metų.
Sveiki. Domina vidutinės sukvežimių stovėjimų aikštelių kainos Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Pasakykte, prašom, bent apytiksles kainas. Iš anksto dėkui.
na nezinau kaip vadybininkai ir kokiais pagrindais vaiko vairuotojus, gal buna tokiu, kurie liepia vaziuot iki paskutines minutes ir stot kur papuola :):) moteriskas cia mastymas ar ne, Jums sprest - bet tuomet gal ir draudimai, ir teismai moteriskai masto, nezinau :):) jei pasidomesit praktika kitose valstybese - du kriterijai taikomi aiksteliu pasirinkimo klausimu, ir rezultatai labai skirtingi... vienur - ziurima subjektyviai, jei vairuotojas itikins teisma, kad jis NESUVOKE, kad jo pasirinkta aikstele nesaugi, tai nebus laikoma, kad vezejas krovini prarado tycia, kitur (kaip, beje, didele dalimi ir pas mus) - ziurima objektyviai, svarbu ne tai, ka suvoke ar nesuvoke vairuotojas, bet tai, ka vezejas kaip profesionalus verslininkas (visa komanda, nuo direktoriaus iki vezejo) galejo padaryt ir padare, kad krovinys nakvotų saugioj aikstelej.. :) taip kad galit juoktis is Interneto ir IRU zinynu kiek tik norit, nebejuokinga bus tada, kai draudimas pasakys - NEMOKESIU, o teismas pasakys - NA IR TEISINGAI SAKO DRAUDIMAS, REIKEJO PLANUOT MARSRUTA :)
kaip vis tik tu moteriskai mastai:-)) vairuotojas vaziuoja iki paskutiniu minuciu ir stoja ten ,kur tuo metu yra parkingas. Jus gi ji vejate kuo toliau nuvaziuoti ir mokate uz km, sukciaujate dar visa kaip. Vairuotojas juk negali susiplanuoti,kad stai dabar as stosiu sicia ,nors dar turiu gera valanda vaziavimo laiko. O intenete jus tik cia vazinejate,tik parkingu ieskote. Juokinga visa tai,realybeje viskas kitaip.
Ką tas Kondrusevičius kliedi.Lietuvoje išvis niekur nepastovėsi.Visur viską vagia,kurą,pjausto tentus,nukraudinėja krovinius.Ir niekas už tai neneša jokios atsakomybės.Man išpumpavo toną kuro, atvykus policijai buvo pasakyta,kad aš ne pirmas ir ne paskutinis.Tai nėra čia ko girtis,šalies betvarke.GĖDA.
is tiesu Internete yra nemazai informacijos apie rekomenduojamus parkingus. IRU Interneto tinklapis - na, bent jau man tai leidzia atsisiusti tik viena leidini, t.y. IRU studija apie aiksteles ir nusikalstamuma, bet pacio leidinio su aiksteliu sarasu (2009 m.) atsisiusti neleidzia, ir zemelapio su parkingais as ten nerandu, bet yra ir kitu saltiniu - pavyzdziui, http://www.truckinform.eu . Zinoma, visa informacija reikia tikrinti, gal but informacija pasenusi, netiksli ir t.t., taciau - mano nuomone, cia reiktu remtis ne tik vairuotoju nuomone, kad aiksteliu nera, bet paieskoti daugiau informacijos internete. Veliau, kai kas nors atsitinka ir draudimas atsisako moketi ismokas del nesaugiu aiksteliu, planuoti jau velu :)
Jūsų komentaras