Dėl užsienio valstybių draudikų nelegaliai platinamų žaliųjų kortelių įsigijimo

Tačiau LR transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas perspėja vežėjus apie galimas neigiamas finansines pasekmes, jeigu transporto priemonės valdytojas, turėdamas nelegaliai įsigytą kitos valstybės žaliąją kortelę, sukeltų eismo įvykį padarydamas žalą tretiesiems asmenims.

Tiek tarptautiniai, tiek ir nacionaliniai Žaliosios kortelės sistemai priklausančių valstybių teisės aktai kategoriškai draudžia konkrečios valstybės draudikams platinti savo privalomojo draudimo dokumentus (išskyrus pasienio draudimą) kitose valstybėse registruotoms transporto priemonėms. Tai reiškia, jog teisę drausti Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu turi tik tos draudimo įmonės (nesvarbu ar Lietuvos, ar kitų valstybių), kurios nustatyta tvarka yra gavę leidimus vykdyti tokią veiklą mūsų šalyje ir yra tapę Lietuvos draudikų biuro nariais. Dar svarbiau, kad tokios draudimo įmonės gali pardavinėti Lietuvos draudėjams tik lietuviškus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentus. Kitokie užsienio šalių draudimo įmonių veiksmai, kuriais tiesiogiai arba per tarpininkus yra siekiama parduoti Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojams ne lietuviško pavyzdžio draudimo polisus, yra neteisėti ir nelegalūs.

Kitaip tariant, įsigijus turguje naują televizorių, kuris tikrai kainuos pigiau negu parduotuvėje, jis gali džiuginti pirkėją tol, kol nesuges. Tačiau jam sugedus, tikėtis garantinio remonto būtų naivu.

Analogišką situaciją tik su transporto priemonės draudimu iliustruoja žemiau aprašytas pavyzdys.

1.    Tarkim, Lietuvos vežėjas, turėdamas Ukrainos draudiko žaliąją kortelę, sukėlė eismo įvykį Vokietijoje, kur tyrimo metu buvo pripažintas to įvykio kaltininku. Tarp ES valstybių nacionalinių draudikų biurų yra pasirašyti labai griežti tarptautiniai susitarimai dėl garantijų už padarytas žalas, kuriuose numatyta besąlygiška Europos valstybių nacionalinių draudikų biurų atsakomybė už savo šalyse registruotų transporto priemonių padarytų žalų atlyginimą, nepriklausomai nuo to ar ta transporto priemonė buvo drausta ar ne.

2.    Kadangi Europos ekonominės erdvės valstybių ribose Lietuvos draudikų biuras yra atsakingas už visas Lietuvoje registruotų transporto priemonių padarytas žalas, tai šiuo atveju pagal nustatytas procedūras Vokietijos nacionalinis draudikų biuras kreipsis ne į Ukrainos, o į Lietuvos draudikų biurą klausdamas, kokioje draudimo bendrovėje eismo įvykio dieną buvo apdrausta atsakinga už konkretų eismo įvykį Lietuvoje registruota transporto priemonė. Negalėdami disponuoti informacija apie Lietuvos draudėjų nelegaliai įsigytus draudimo polisus, konkrečiu atveju, LR transporto priemonių draudikų biuras Vokietijos biurui atsakys vienareikšmiškai – tokia transporto priemonė eismo įvykio dieną Lietuvoje nebuvo apdrausta, todėl Vokietijos nacionalinis biuras pradės administruoti žalą Lietuvos draudikų biuro vardu pagal visus pasirašytų tarptautinių susitarimų reikalavimus.

3.    Vokietijoje baigus administruoti minėtą žalą ir nukentėjusiam išmokėjus atitinkamą draudimo išmoką, Lietuvos draudikų biurui bus atsiųstas mokėjimo reikalavimas dėl visų patirtų išlaidų atlyginimo, kurį jis turės besąlygiškai įvykdyti savo lėšomis.

4.    Vadovaujantis Lietuvos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos draudikų biuras, atlyginęs draudimo išmoką Vokietijos biurui už Lietuvoje registruota tačiau nedrausta transporto priemone padarytą žalą, įgyja 100 procentų regreso teisę į atsakingos už eismo įvykį transporto priemonės savininką (šiuo atveju į Lietuvos vežėją), nes jis nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Lietuvos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

5.    Gavęs pretenziją dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos draudikų biuro, Lietuvos vežėjas, norėdamas atgauti prarastus pinigus, liks vienas kovoje su tokį draudimo dokumentą nelegaliai išdavusiu Ukrainos draudiku. Mes nenorime iš anksto kategoriškai teigti, kad toks užsienio valstybės draudikas tikrai geranoriškai nepadegs draudėjui patirtų nuostolių, tačiau kartu įžvelgiame didelę riziką, kad toks draudikas gali būti nemokus arba net visiškai nutraukęs savo veiklą, arba tiesiog gali vengti atlyginti žalą argumentuodamas savo sprendimus įvairiais savo šalies nacionaliniais teisės aktais, ypač jeigu užsienyje padaryta žala yra esminė, arba tiesiog nekomunikuoti su draudėju, arba bandyti įrodyti, kad jis nedavė jokių įgaliojimų tarpininkui Lietuvoje platinti savo draudimo dokumentų ir pan. Tikimybė, jog toks ne ES valstybės draudikas bandys išvengti atsakomybės, išlieka labai didelė, juo labiau, kad tokių situacijų sprendimo procedūros bei garantijos nėra aiškiai apibrėžtos tarptautiniuose teisės aktuose.

LR transporto priemonių draudikų biuras prašo vežėjus tinkamai įvertinti pateiktą informaciją bei galimą riziką ir primena, kad Lietuvos draudėjų interesai gali būti ginami tik tuomet, kai jie yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, arba paprasčiau sakant, eismo įvykio metu turi galiojančius lietuviškus privalomojo draudimo dokumentus.

Komentarai

Jūsų komentaras