Automobilio kondicionierius gali tapti ligos priežastimi?

Žmogus lepus sutvėrimas – vos tik termometro stulpelis pradeda rodyti vasarišką temperatūrą, sėsti į automobilį jau nelabai norisi. Karšta saulė metalinę dėžutę per kelioliką minučių paverčia vos ne orkaite. Tokiomis akimirkomis automobilių šeimininkai prisimena vienintelį išsigelbėjimą – kondicionierių.

Prieš kelis dešimtmečius oro kondicionierių buvo galima rasti didesnėse ir gana prabangiose mašinose, tačiau šiandien šis mechanizmas yra didžiosios dalies kasdienių automobilių įrangos dalis. Tačiau kaip jį prižiūrėti, kokios jo naudojimo pagrindinės taisyklės ir kokius pavojus jis kelia, žino tikrai ne visi.

Kaip veikia kondicionierius?

Kad bent paviršutiniškai žinotume kaip veikia šaltą orą į įkaitusį automobilio saloną tiekiantis mechanizmas, trumpai supažindinsime su jo pagrindiniais veikimo principais. Mums dalį fizikos kurso priminė inžinierius Mantas Pilkis.

„Temperatūra yra energijos „intensyvumo“ matas. Ji atspindi, kiek energijos tūrio vienete sukaupė tam tikras kūnas. Energija savaime yra perduodama iš šiltesnio kūno į šaltesnį. Bet koks skystis garuodamas atšaldo su juo besiliečiančius daiktus ar aplinką. Tuo galima įsitikinti užlašinus eterio, acetono ar kitos lengvai garuojančios medžiagos ant rankos. Lygiai taip pat bet kokie garai kondensuodamiesi išskiria šilumą. Šios fizikos tiesos panaudojamos kiekvienuose namuose, buitiniuose šaldytuvuose“ – pasakojo inžinierius M. Pilkis.

Automobilio kondicionavimo sistemą sudaro kondicionieriaus radiatorius, surinkimo rezervuaras, plėtimosi vožtuvas (arba plėtimosi vamzdelis), garintuvas ir kompresorius.

Kondicionierius padeda ir peršalti

Kondicionieriumi naudotis irgi reikia mokėti – piktnaudžiaujant jo galimybėmis galima peršalti net ir viduryje vasaros.

„Klimato kontrolės sistemos, kurios automatiškai palaiko vienodą temperatūrą, dabar jau pačios skirsto šalto oro srautus automobilio salone, atsižvelgdamos į žmogaus fiziologija. Sudėtingesnė situacija su paprastais kondicionieriais, kurių veikimą valdo vairuotojas. Jei jis susireguliuos automobilio ventiliavimo sistemos deflektorius taip, kad šalto oro srovė „gaiviai“ pūstų į galvą – liga garantuota. Kadaise tuo įsitikinau ir pats, kai įsigijau savo pirmą automobilį su oro kondicionavimo sistema“ – juokiasi inžinierius M. Pilkis.

Tuo tarpu medikai pastebi, kad svarbi detalė yra ir temperatūrų skirtumas. Kaip teigia gydytoja Aušra Merkienė, per karščius nevertėtų susigundyti pernelyg gaivia vėsa automobilio salone.

„Jei lauke 30 laipsnių šilumos, automobilyje kartais norėtųsi nustatyti 18 laipsnių temperatūrą. Tačiau toks temperatūrų skirtumas neigiamai veikia sveikatą – labai tikėtina, kad po tokio pasivažinėjimu jums tektų kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Optimalu, kad salono ir išorės temperatūrų skirtumas neviršytų 5-6 laipsnių.“ – sako gydytoja A. Merkienė.

Nešvara gali sukelti ligas ir alergiją

Jei turite automobilį su kondicionieriumi, jums turbūt teko pastebėti, kad jį įjungus mašinos salone kartais pasklinda nemalonus kvapas. Šių nepatogumų atsiradimą sąlygoja kondicionieriaus naudojimo periodiškumas.

„Taip atsitinka todėl, kad kondicionierius sujungtas bendru cirkuliavimo ratu su visa automobilio šildymo sistema. Per garintuvą ventiliatoriumi į mašinos saloną patenka norimos temperatūros oras. Ant šio garintuvo atsiranda drėgmė, dulkių ir purvo čia būna į valias“ – sako inžinierius M. Pilkis.

„Kondicionierių ir alergijų ryšį jau seniausiai pastebėjo medikai. Natūralu, nes drėgna terpė prie aušintuvo yra ideali bakterijų, grybelių ir visokiausių ligų sukelėjų atsiradimo ir dauginimosi vieta. Aš tikrai nebijau sutirštinti spalvų ir galiu užtikrinti jus, kad tinkamai neprižiūrimas automobilio oro kondicionierius yra tikrų tikriausias ligų generatorius,“ – sako gydytoja Aušra Merkienė.

Norint to išvengti, reikia prisiminti būtiną, tačiau daugelio vairuotojų vis pamirštamą kondicionieriaus valymo procesą.

„Specialistai pataria profilaktiškai valyti kondicionavimo sistemą bent vieną kartą per metus. Idealus laikas – pavasaris, kadangi žiemą jis nenaudojamas, o šildymo sistemos karštis pagreitina bakterijų ir grybelių dauginimąsi.“ – pasakojo automobilių inžinierius M. Pilkis.